O tu zinai kas yra valstybe? Tai zmones. Ju sukurtas arba nesukurtas gerbuvis. Taigi. As gyvenu LIetuvoje, reiskia esu valstybes dalis. Tai kodel as tau turiu kazka duoti, rupintis, uzdirbti, tai tu man duok.
Tokie kaip tu esat erkes. Va ubuntei bloga LIetuva, nedave nieko. Isvaziavo i kita sali, kur visko duoda. Kaip ji tai saliai atsilygina? Sedi SM. Ta salis jai moka pinigus. Ji nors kiek dekinga? Ji pasakojo ka nors savo paklodese nors karta, kad kazkam padejo, savanoriavo, pareme? Bet kiek rase ir kaip puikiai zino viska ka ta salis duoda nemokamai.
Papildyta:
Kuri tu pasakas dar ir fb. Praktiskai visa diena. Imituoji darba kaip turi but. Erke.
Visi bendrai turi rupintis vieni kitais, padeti tam, kam sunku tuo metu, sustiprinti ir paruosti rinkai, tada ir tas mzogsus gal tau pades kazkada, o ne pasalpas dalinti ir maisto davinius ir laikyti zmones skurde...
Tau atrodo, kad as nedirbu, bet as padarau viska, kas is manes reikalaujama, tau gal keista, bet tai pamatytum ,kaip dirba mus partenriai is kito universiteto ir viskas uz ES lesas, musu projektas 2mln euru, manai pinigai svaistomi ? bet mes darom mosklini tyrima, kuris gal but sutaupys duag pinigu firmom ir daug elektros energijos taip sutaupant ir CO2 kieki. ne visas darbas yra toks, apie kuri tu zinai, man neimanoma darbo imituoti, as turiu parodyti, ka padarau, o ne valandas atsedeti.... Ir palamai Airijoje zmones nepersidriba taip, kaip Lietuvoje.
Toks pyktis vos ne kiekveinoje tavo zinuyteje atrodo keistai. Nelabai suprantu tavo tokio asmeninio pykcio man, ir priesisko nusiteikimo, as tau ka bloga padariau? tu bent pati ji supranti? Ar as cia turiu girtis gerais savo darbais, tada jau gera atrodysiu? atleisk, man tai labai apgailetina ...
taip, man Airija dave nemokama issilavinima, as dabar moku mokescius, ir kas tame negerai? Buciau mokejusi mokescius Lietuvoje, jei ji butu suteikusi tokia galimybe.
To the people who love you, you are beautiful already. This is not because they’re blind to your shortcomings, but because they so clearly see your soul." ~ Kiran Kanoria