QUOTE(mementoo @ 2019 05 18, 19:05)
Nesutinku. Kvietimo į Afganistaną VISI klaikiai bijojo. Labai daug grįžo sužalotų fiziškai, dar daugiau psichiškai. Ta pražūtis galėjo ir nesibaigti mirtimi, bet tėvai tiesiogiai kraustydavosi iš proto. Baisus buvo laikas. Vien dėl ruskos armijos ypatumų, diedovščinos Lietuva turėjo palikti tą mėšlo krūvą. Apsikęsti buvo galima su skurdu, nykuma, bet su tuo, kad žmones laikė mažiau vertingais nei kokia taburetė, apsikęsti buvo neįmanoma. Šitoje vietoje niekaip negalėčiau smerkti. Aišku jei ne jis, tai kitas turėjo eiti. Ir tam kitam saldu aišku nebuvo. Už svetimą ideologiją eiti į mėsmalę, baisiausias prakeiksmas.<...>
Aš irgi sakau "taip, "Sūnaus paėmimas tarnauti į Afganistaną buvo didelis išgyvenimas jo šeimai." ". O kareiviukai sužaloti fiziškai ar psichologiškai galėjo būti net ir kituose sovietų armijos padaliniuose, taip vadinama "
diedovščina" buvo visur, ne tik Afganistane. Net ir žūti galėjo bet kur, nes kareivių gyvybės nebuvo vertinamos. Tačiau Afganistane galimybės žūti buvo didesnės, nes ten buvo tikras karas, t.y. be patyčių ir betvarkės dar buvo ir žiaurūs modžahedai...
Išsireiškimą "vienareikšmiška pražūtis" supratau kaip kalbą apie žuvusiuosius. Todėl norėjau pabrėžti, kad iš tiesų žuvusiųjų nebuvo 100%, o tik 2%.
QUOTE(kin @ 2019 05 18, 19:20)
Afganistanas buvo baisus visomis to zodzio prasmemis.
79'ais ėmė ir po karinės tarnybos vyrus. Neimdavo tik tų, kurie du vaikus turėjo ar daugiau.
Pažinojau Afganistano veteranu sajungos (ar kaip ten vadinosi) pirmininka. Pasakojo, kad labai daug suzalotu buvo. Jau nekalbant apie psichologines pasekmes. Kazkelintais metais net buvo isteigta speciali socialine ismoka nukentejusiems Afganistane.
O G.Nausėda tuomet buvo nei vedęs, nei vaikų turėjo, ir į aukštąją neįstojo, taigi teoriškai tikrai turėjo jį į kariuomenę imti. Nebūtinai į Afganistaną. Bet tarnauti.
Taip, tas dešimtmetis iki pat 1989 pavasario buvo baisus visoms šauktinių šeimoms... Todėl ir keistoka, kad apie tai net neužsimenama, lyg nebuvo tokios grėsmės ar baimės G.Nausėdos gyvenime...