Tiesa, aš kol kas renkuosi netikėti, kad jis manęs nemyli. Na niekaip nenoriu ir negaliu tuo patikėti. Gal tikrai esu dar pernelyg naivi


Kitos narės temą jau pradėjau skaityti, dėkui!
Beveik savaitę buvau išvykusi į komandiruotę. Tiesą sakant, manęs net neįtraukė į sąrašus dėl nėštumo, tačiau sužinojusi, jog yra galimybė vykti - pasisiūliau pati. Ir buvo taip gerai! Pabūti su savimi ir savo mintimis. Šįryt grįžau. Ir mudu taaaaip saldżiai apsikabinom

Jis pripirkęs visokių sveikuoliškų użkandżių namuose - sako pamaniau, kad dabar tokie tau bus tinkamesni ir sveikesni, gi pasilepinti vis tiek norisi. O žinot ką, aš iškart jutau kaip norėtųsi atšauti - man ne sveikų użkandżių reikia, o žmogiško elgesio. Bet żinoma susivaldżiau ir padėkojau jam.
Ir išvykusi į komandiruotę, po kelių dienų, bekalbant telefonu pasakiau, kad niekaip neišeina iš galvos viena suknelė, jog galėjau nusipirkti vis dėlto. Jis paklausė kokioje parduotuvėje ir kaip atrodė, kiek kainavo (normalių santykių metų jis visad buvo smulkmeniškas, tad kl nepasirodė keisti). Šįryt grįžusi namo radau TĄ suknelę nupirktą ir padėtą mano spintoje!

Każkada jis man yra sakęs, kad du skirtingi dalykai bartis draugaujant ir gyvenant drauge. Draugaujant tu tarsi net tolsti nuo žmogaus, nes po rimtų kivirčų nesistengi susitikti ir pan. O gyvenant yra ramiau, nes vis tiek matai, jauti tą žmogu miegant kartu ir pan. Dabar sugrížus aš każką tokio pajutau, kad galbūt jis pasiilgo manęs. Tai jokiu būdu ne faktas, tik spėlionės. O gal aš pati nurimau.
Na tiek naujienų. Tokia situacija šiai dienai. Kol kas tikrai neišeisiu, o visa kita laikas parodys. Bet viena supratau, svarbiausia tausot ir saugot save. Kasdieniai leliuko judesiai man tai primena!