Nu dabar reikia laikyti kumščius, kad būtų viskas gerai su kiaušintakiu. Šiaip įdomu - kažkur esu girdėjusi, kad po laparaskopijų (netgi jei jos tik diagnostinės) dažniau pastojama - gal čia ir buvo Slyvutei tas atvejis, blyn ne vietoj tiktai...Nežinau, man negimdinis buvo klaiki psichologinė trauma...
Mintis tavo, Norge, labai teisinga, deja, Slyvutei vos prieš kelis mėnesius darė diagnostinę laparaskopiją Nu dabar reikia laikyti kumščius, kad būtų viskas gerai su kiaušintakiu. Šiaip įdomu - kažkur esu girdėjusi, kad po laparaskopijų (netgi jei jos tik diagnostinės) dažniau pastojama - gal čia ir buvo Slyvutei tas atvejis, blyn ne vietoj tiktai...Nežinau, man negimdinis buvo klaiki psichologinė trauma...
Nu dabar reikia laikyti kumščius, kad būtų viskas gerai su kiaušintakiu. Šiaip įdomu - kažkur esu girdėjusi, kad po laparaskopijų (netgi jei jos tik diagnostinės) dažniau pastojama - gal čia ir buvo Slyvutei tas atvejis, blyn ne vietoj tiktai...Nežinau, man negimdinis buvo klaiki psichologinė trauma...
Tiesa. Man issvajotas, ilgai laukstas, bet negimdinis- buvo pati didziausia psichologine trauma gyvenime . Jei tik kuo galeciau Slyvute padeti... As blioviau kelias savaites. Po to internete ieskojau info. Radau labai daug istoriju su sekminga pabaiga. Jos labai padejo.
Tada tik skaiciau ir dziaugiausi uz tas mergickas, nors pati nelabai tikejau savo sekme. Ir ka- prisikirtes sasysku, miega mano vaikis.
Laikykis. Kiausintakis praeinamas. Pastoti gali. PO operacijos lauks kelios proceduros. Bet pakenteti verta, nes, kaip Daiva sakius, gale bus
.
P.S. gal vertetu uzvesti tema, kaip kas sugebejo atsikelti po nelaimiu? Kas padejo, kaip seima tai sugebejo pergyventi? Kaip semesi mergicos optimizmo?
. Jei tik kuo galeciau Slyvute padeti... As blioviau kelias savaites. Po to internete ieskojau info. Radau labai daug istoriju su sekminga pabaiga. Jos labai padejo. Tada tik skaiciau ir dziaugiausi uz tas mergickas, nors pati nelabai tikejau savo sekme. Ir ka- prisikirtes sasysku, miega mano vaikis.
Laikykis. Kiausintakis praeinamas. Pastoti gali. PO operacijos lauks kelios proceduros. Bet pakenteti verta, nes, kaip Daiva sakius, gale bus
.P.S. gal vertetu uzvesti tema, kaip kas sugebejo atsikelti po nelaimiu? Kas padejo, kaip seima tai sugebejo pergyventi? Kaip semesi mergicos optimizmo?
Ir vėl ašarėlę braukiu. Be to, ir pati tai pergyvenau. Gaila, tik, kad Slyvutė jau ligoninėj ir neperskaitys mano žinutės su laiminga pabaiga. Gal kas perduos...
Buvo ciklo vidurys, kai prasidėjo trūkinėjantis kraujavimas, paskui jau su skausmeliu, kuris vis stiprėjo. Ir tiap tris dieneles, kol pirmadienį nužygiavau pas ginekol. Apžiūrėjo du kartus, padarė echo - nieko. Nusiuntė pas urologą. Kol laukiau prie jo kabineto, apalpau iš skausmo. Jis net nežiūrėjęs nustatė - šlapimo pūslės uždegimas. Davė biuletenį, prirašė vaistų ir išsiuntė namo. Namie skausmas tapo nepakeliamas , vyras išvežė į Greitosios pagalbos ligon. Ten rezidentė iš karto nustatė negimdinį nėštumą. Jau kitą dieną darė laporoskopiją. Pašalino vieną kiaušintakį. Galimybė pastoti sumažėjo 50 proc...
Nežinau, kaip tas kraujavimas buvo vidury ciklo, gal jau būdama pastojusi sirgau, ar kaip, nesuprantu. Bet faktas tas, kad kiaušintakio nebėra. Bet mano gydytoja nuramino - JEIGU JAU PASTOJAI VIENĄ KARTĄ, REIŠKIA, KAD APSKRITAI GALI PASTOTI.
Paskui darė tą rentgeną(nežinau, kaip jis ten vadinasi) - vienas likęs kiašintakis dalinai praeinamas. Ir dabar linksmiausia dalis - būtinai perduokit Slyvutei - aš jau laukiuosi antrojo vaikelio.
Labai už tave, Slyvute, pergyvenu ir laikau kumščius. Stiprybės Tau
Ir žinok - JEI VIENĄ KARTĄ TESTAS PARODĖ DVI JUOSTELES, TAI BŪTINAI PARODYS IR DAR KARTĄ!
Buvo ciklo vidurys, kai prasidėjo trūkinėjantis kraujavimas, paskui jau su skausmeliu, kuris vis stiprėjo. Ir tiap tris dieneles, kol pirmadienį nužygiavau pas ginekol. Apžiūrėjo du kartus, padarė echo - nieko. Nusiuntė pas urologą. Kol laukiau prie jo kabineto, apalpau iš skausmo. Jis net nežiūrėjęs nustatė - šlapimo pūslės uždegimas. Davė biuletenį, prirašė vaistų ir išsiuntė namo. Namie skausmas tapo nepakeliamas , vyras išvežė į Greitosios pagalbos ligon. Ten rezidentė iš karto nustatė negimdinį nėštumą. Jau kitą dieną darė laporoskopiją. Pašalino vieną kiaušintakį. Galimybė pastoti sumažėjo 50 proc...
Nežinau, kaip tas kraujavimas buvo vidury ciklo, gal jau būdama pastojusi sirgau, ar kaip, nesuprantu. Bet faktas tas, kad kiaušintakio nebėra. Bet mano gydytoja nuramino - JEIGU JAU PASTOJAI VIENĄ KARTĄ, REIŠKIA, KAD APSKRITAI GALI PASTOTI.
Paskui darė tą rentgeną(nežinau, kaip jis ten vadinasi) - vienas likęs kiašintakis dalinai praeinamas. Ir dabar linksmiausia dalis - būtinai perduokit Slyvutei - aš jau laukiuosi antrojo vaikelio.
Labai už tave, Slyvute, pergyvenu ir laikau kumščius. Stiprybės Tau
Ir žinok - JEI VIENĄ KARTĄ TESTAS PARODĖ DVI JUOSTELES, TAI BŪTINAI PARODYS IR DAR KARTĄ!
Va, ir as esu tiesiog is gyvenimo girdejus daug tokiu istoriju, kad po laparaskopiju, kad ir diagnostiniu, neuzilgo pastojama. Sakytum pazadina ten kazka. Gal yra tam koks nors ir mokslinis paaiskinimas?
Labai linkiu, kad Slyvutei viskas baigtusi gerai
Labai linkiu, kad Slyvutei viskas baigtusi gerai
Tikrai gera gydytoja, man ja rekomendavo kaip tikra spece 
O ir Klimas, kai paklause, kas man dare laparoskopija, buvo patenkintas
Tai ka, laikom kumscius uz Slyvute ir laukiam geru ziniu.
O ir Klimas, kai paklause, kas man dare laparoskopija, buvo patenkintas Tai ka, laikom kumscius uz Slyvute ir laukiam geru ziniu.
Laikau kumstukus uz Slyvute,ja turbut jau operuoja
O man atrodo kad cia labai dramatizuojama , svarbiausia laiku Slyvutė nuvažiavo pas reikiamas galvas . Ir jokios čia užuojautos nereikia . Jei ji pastojo pastos ir kitą kartą , kiek daug laimingų pabaigų, pačios rašot.)
Aš šitam forume ir po (n.š) neg.nėšt. atsidūriau . Tai buvau labai prigąsdinta , kad man amyn jau kažkas blogai . Tai aš po tokio "paguodimo" dar labiau pergyvenau nei sužinojus kad pas mane n.š.
Sorry matyt aš nepataisoma optimistė .
Nors jei ne vyras tai ko gero per tą optimizmą būčiau ir kojas pakračius dėl n.š. ...
Aš šitam forume ir po (n.š) neg.nėšt. atsidūriau . Tai buvau labai prigąsdinta , kad man amyn jau kažkas blogai . Tai aš po tokio "paguodimo" dar labiau pergyvenau nei sužinojus kad pas mane n.š.
Sorry matyt aš nepataisoma optimistė .
Nors jei ne vyras tai ko gero per tą optimizmą būčiau ir kojas pakračius dėl n.š. ...
SVEIKUTĖS,
Aš irgi tik dabar viską perskaičiau, namie sugedęs kompas, o darbe neturėjau kada. Siaubas ima, kai pagalvoji, kiek dar reikia kančių iškęsti. Operacija po operacijos. Belieka tik linkėti Slyvutei sėkmės
, kad viskas praeitų sklandžiai. Apie Lenkutytę aš irgi girdėjau daug gero. Manau, ji papuolė į labai geras rankas.
Aš irgi tik dabar viską perskaičiau, namie sugedęs kompas, o darbe neturėjau kada. Siaubas ima, kai pagalvoji, kiek dar reikia kančių iškęsti. Operacija po operacijos. Belieka tik linkėti Slyvutei sėkmės
, kad viskas praeitų sklandžiai. Apie Lenkutytę aš irgi girdėjau daug gero. Manau, ji papuolė į labai geras rankas.
| QUOTE (Rina @ 2004 08 31, 11:22) |
| O man atrodo kad cia labai dramatizuojama , svarbiausia laiku Slyvutė nuvažiavo pas reikiamas galvas . Ir jokios čia užuojautos nereikia . Jei ji pastojo pastos ir kitą kartą , kiek daug laimingų pabaigų, pačios rašot.) Aš šitam forume ir po (n.š) neg.nėšt. atsidūriau . Tai buvau labai prigąsdinta , kad man amyn jau kažkas blogai . Tai aš po tokio "paguodimo" dar labiau pergyvenau nei sužinojus kad pas mane n.š. Sorry matyt aš nepataisoma optimistė . Nors jei ne vyras tai ko gero per tą optimizmą būčiau ir kojas pakračius dėl n.š. ... |
Rina,o tau negimdinis buvo po to, kai tu keleta metu norejai susilaukti vaiko. Ar tiesiog netiketas nestumas? Matai, yra skirtumas. Kai keleta metu lauki vaiko, tai speji pagalvoti, ka vaikas reikstu tavo gyvenime, kokia jo atejimo prasme, kodel tu taip troksti. Ir kai tada staiga sulauki nestumo- apsidziaugi. Neuzilgo isaiskejus, kad jis- negimdinis, buna didziule psichologine trauma.
Tikrai linkiu, kad negimdinio nestumo isgyvenimai visoms praeitu taip, kaip tau- nedramatizuojant. Bet ilgai belaukiant vaiko labai susijaukia jausmai. Zinai, kas mane zlugde negimdinio nestumo metu- tai, kad tas vaikutis neturi absoliuciai jokio sanso. Ir as pati turiu nuspresti, kada nestuma nutraukti. Taip, logiskai mastant, nutraukimas yra neisvengiamas (kitaip garantuota mirtis ir tau, ir vaisiui), bet tada mastai apie viena- tu pati pasakai- operuojam. Ir dar- po to galvoji, kad gal tiesiog dar nelemta tau tureti vaiku, gal kazkas aukstai dar nusprende duoti laiko tau pasiruosti- psichologiskai ir mediciniskai. O as vedina savo igeidzio pradejau vaikuti, kuris del mano kuno netobulumo neturi ateities. Kaltes jausmas. Baime bandyti dar karta.
Del ko tai rasau. Tiesiog noriu pasakyti, kad itariu, jog tokios mintys sukasi kiekvienos galvoje (na, kiekvienos, kuri labai ilgai ir labai smarkiai lauke vaiko). Tik praejus nemazam laiko tarpui sugebi suvokti, kad nei tavo kaltes cia nera, nei baime neturi pagrindo. Ir kad nesi vienintele, kuri tai isgyveno. Ir pasimirsta sirdgela, nors ir kaip tai neitiketina pradzioje. Lieka liudna patirtis, kuria atsimeni gal su asara, bet ... tai jau nebera akmuo ant sirdies.
Nezinau, gal as cia per smarkiai. Sakykit. Istrinsiu. Tiesiog savo metu jauciausi labai viena. Ir man buvo padejus moteris, kuri butu pasakius- tai- ne pabaiga. As isgyvenau. Dar vat kiek moteru tai turejo. Isgyvensi ir tu. Ir tikrai ateis laikas, kai vel busi laiminga. Nors gal dabar tuo nelabai tiki, bet po keliu menesiu galbut pati kazkam rasysi situos zodzius
.
