Tulum - ikikolumbinio periodo miestas, tarnavęs kaip pagrindinis uostas, aptarnavęs Koba miestą. Griuvėsiai iškilę ant 12m aukščio skardžio, už kurio šniokščia Karibų jūra. Tai vienas paskutinių Majų pastatytų miestų, apogėjų pasiekęs 13-15a ir įstengęs daugiau nei 70 metų priešintis Meksiką okupuojantiems ispanams. Ir tokį ilgą pasipirešinimą sekusį Majų pralaimėjimą lėmė ne karinė jėga, o iš Senojo Pasaulio ispanų atvežtos ligos, kurioms imuniteto Tulum gyventojai neturėjo.
Anksčiau šis miestas dar buvo žinomas Zama vardu, reiškiantis "Saulėtekio Miestą".
Pastatams būdinga Majų architektūra - laiptuota konstrukcija aplink pastato pagrindinį elementą, su siaurais praėjimais, įrėmintais kolonomis. Kambariuose po vieną-du nedidelius langus ir altorius prie galinės sienos. Tai vos ne netoliese esančios Cichen Itza piramidės atkartojimo varinatai, tik skalė gerokai mažesnė.
Iš rytų pusės Tulum saugojo skardis ir Kribų jūra, o iš sausumos pusės jį juosė 3-5m aukščio, 8m pločio ir 400m ilgio apsauginė sina. Reikia tik įsivaizduoti, kiek laiko ir darbo jėgos prireikė tokios sienos pastatymui. Pietvakariuose ir šiaurės vakaruose sbuvo stebėjimo bokštai, dar kartą primenantys, kaip gerai miestas buvo saugomas. Ne veltui dar vienas Tulum pavadinimo vertimas yra siena arba tvora.
Sienoje buvo 5 siauri įėjimai. Šalia šiaurinės sienos esantis nedidelis cenote (smegduobė, prisipildžiusi gėlu vandeniu) tarnavo kaip vietinis vandens šaltinis.
Visi šie įtvirtinimai daro Tulum vienu iš geriausiai įtvirtintų Majų miestų.
Leidžiamės prie vandens:
O, ir gražuolė iguana šildosi saulutėj 
Kaip gražiai pozuoja 
Tikrai, ispanams turėjo būti sunku užsikarti vuršun 
Geras buvo sprendimas važiuoti iš pat ryto. Va, kokios turistų ordos traukia į griuvėsius viską šluodamos savo kely:
