XXVIII-oji diena. San Ignacio - Santa Elena (Belizas).
Šiandien nuotraukos tik telefoninės.
Po pusryčių atvažiuoja agentūros busikas. Pirmiausia važiuojam į agentūrą susimokėti už pramogas, o po to jau plaukiot.
Važiuojam apie valandą. Atvažiavę į vietą gaunam visą įrangą, išklausom instruktažo, esam padalijami į grupeles po 8, mums priskiriamas gidas ir leidžiamės link urvo. Visą kelią, kurį parplauksim atgal, į priekį turim nueiti.
Barton Creek urvo ilgis 6,400m. Reklama sako, kad ten galėsim grožėtis gražiausias katedras primenančiais skliautais, požeminiais kriokliais, tamsoje žėrinčiais stalaktitais ir stalagmitais - matyt ne veltui Barton Creek urvas visai neseniai buvo įtrauktas į gražiausių 9-nių pasaulio urvų sąrašą.
Tuoj patikrinsim. O kol kas kojas į rankas ir keliaujam urvo link.
Pakeliui prienam termityną.
Ragaujam? Žinoma!
Gidas sako, kad pirmiausia turi būti rūgštu, o paskui pasijusti morkų skonis. Morkas jaučiu, rūgštumo ne. Matyt į mano termitus kažkokio ingrediento neįdėjo. 
Štai ir starto vieta.
Srovė nėra stipri, bet plukdymui pakankama. Tai tik susėdam ir leidžiamės nešami gilyn.
Kuo toliau, tuo tamsiau.
Visi turim prožektorius ant šalmų, bet juos išjungiam. Neįdomu gi su šviesa. Kiek toliau paplaukę liekam ak,inoj tamsoj. Tik kažkur tolumoje žybsi kitų grupių žibūrėliai, ir girdisi teliūskuojantis vanduo.
Kažkuriuo momentu išplaukiam į paviršių. Čia srovė stipri, todėl esam sukabinami virve ir jau visi vienoj krūvoj leidžiamės tolyn.
Čia urvas iš tikro tviska layg kristalinias. Deja, telefoninis fotoaparatas tokių vaizdo subtilybių nefiksuoja.
