Gvatemalos - Belizo siena.
Žmonių nedaug, patikrinimus praeinam greitai ir sklandžiai.
Štai mes ir Belize.
Čia ryškiai Hario lankytasi. Na to, kur šiemet Megan vedė.
Sieną kirtom Melchor de Menos - Benque Viejo del Carmen poste. Viskas, formalumai baigti. Kol kas skirtumas tik tas, kad staiga visi aplinkui prakalba angliškai.
Iki šios dienos tikslo - San Ignacio dar 13km.
Atvykstam į viešbutį, o kambariai dar neparuošti. Visai grupei kol kas gaunam vieną vienintelį, kur sukraunam lagaminus ir galim persirengti. Viešbutis truputį toliau nuo miestelio, ant kalniuko - iš čia gerai matysis Naujametiniai fejerverkai. Kieme didelis baseinas, prie kurio ir nutupia didžioji grupės dalis. Čia pat ir restoranas, tai alkaniems ir eiti niekur reikalo nėra. Nebent kaip man ir dar porai merginų pasivaikščiot norisi. Prie mūsų jungiasi gidė - einam į miestelį, užsakysim grupėje keliaujančio vyriškio gimtadiniui tortą, pasidairysim ir papietausim.
San Ignacio - Santa Elena. Miestas išsidėstęs ant Macal upės krantų, nuo Belizo miesto į vakarus nutolęs apie 100km, ir apie 35km į vakarus nuo nuo sostinės Belpoman'o. Miesto plotas viso labo maždaug 6,5km2,2010-ųjų duomenimis čia gyvena 17,878 gyventojai.
Kadaise čia buvo du miesteliai San Ignacio ir Santa Elena, kurie ilgainiui susiliejo į vieną ir taip susiformavo antras pagal dydį Belizo miestas, nusileidžiantis tik uostamiesčiui Belizas.
Du miestus jingia vienintelis Belizo kabantis tiltas per Macal upę, pastatytas 1949-aisiais. San Ignacio - Santa Elena vadinami miestais dvyniais, nors pagal gyventojų skaičių pirmauja San Ignacio.
Bažnyčių, pasirodo, esama ir tokių:
Ateinam pietų. Karšta, tai taisomės šalia ventiliatoriaus.
