Vakarienei šį kartą renkamės gatvės maistą. Palei upę daugybė stelažų su įvairiausiu maistu - nuo tacos iki tortų. Ragaujam visko. Daug.
Man, kaip saldumynų mėgėjai, čia tiesiog rojus. Nesuskaičiuoju, kiek rūšių tortų išragauju
Bevakarieniaujant ima lyti. Pila, kaip iš kibiro. Grūdamės po stogeliais, stovim meiliai susiglaudę ir kramtydami laukiam, kol pilti nustos.
Tačiau panašu, kad liūčiai galo greitai nebus, todėl prisiriję kaip paršeliai gaudom taksi (viešbutis kitoj upės pusėj, tiltas ilgas ir be stogo) ir važiuojam miegot.


Labai ačiū už tokius kelionių aprašymus
Tai lyg ir galimybė kartu keliauti,kai ne tik puikios nuotraukos,o dar ir aprašymai su istorija.Džiaugiuosi už žmones, kurie turi galimybę keliauti,turi sveikatos,noro.Tikrai turesit po kažkiek metų ką prisiminti..O dar ir negailit laiko ikelti nuotraukas, jas aprasyti.Jau tokį malonumą turejau skaitydama jūsų reportažą
Dėkui už gražius žodžius
XXVII-oji diena. Flores (Gvatemala) - San Ignacio (Belizas).
Paskutinis rytas Gavtemaloj. Vaizdas iš balkono nepakartojamas. Mėlynas rūkas ir anksti dieną pradedantys žvejai maža valtele skrodžiantys ramų vandenį.
Pusryčiaujam viešbučio kiemelyje prie baseino, kuriame taip ir nebuvo laiko išsimaudyt.
Įdomus augalas. Pamišau išsiaiškinti, kuo jis vardu:
Čia man tiesiog savaime dainuojasi Keistuolių Teatro dainelė "Mėlynas autobusiukas"
Nuo Flores iki Gvatemalos - Belizo sienos 95km kelio.
Paskutinis sustojimas Gvatemaloj. Išleidžiam paskutinius quetzal'es ledams ir gėrimams sustoję pakelės degalinėje.
Dantų niekam neskauda? Pataisys čia vietoj.
Kaip visada, lagaminai keliauja ant stogo. Gerai, kad čia nedaug lyja, antraip viskas permirktų kiaurai.