Kankinimų medis. Rašiau kažkuriam reportaže, kad šio augalo šakas moterys verdavo per liežuvį, o vyrai per penį, ir ištekėjusį kraują aukodavo dievams.
Kabarojamės į viršų:
O iš viršaus toli matosi.
Lapkarpės skruzdėlės. Iš pasivaikščiojimo Costa Ricos naktinėse džiunglėse atsimenu, kad jei jos taip va vorele keliauja - lauk lietaus.
Tikal - senovinio Majų miesto, greičiausiai vadinto Yax Mutal (kas reiškia „surištą plaukų sruogą“), liekanos Gvatemalos drėgnosiose džiunglėse. Ambrosio Tut (kaučiuko rinkėjas?) aptiko griuvėsius, pranešė apie juos gvatemalos laikraščiui La Gaceta, kurio darbuotojai griuvėsius pavadino Tikal. 1853-aisiais, po to, kai apie atradimą parašė Berlyno Mokslų Akademijos laikraštis, į vietovę ėmė plūsti archeologai ir lobių medžiotojai.
Šiai dienai tai viena didžiausių archeologinių iki-kolumbinės Majų civilizacijos vietų, esanti Gvatemalos Tikal Nacionaliniame Parke, 1979-aisiais įtraukta į UNESCO Pasaulio Paveldo Sąrašą.
Tikal buvo galingiausios Majų karalystės sostinė. Archeologiniai monumentai čia skaičiuoja gyvenimą nuo 4-ojo šimtmečio prieš Kristų, tačiau Tikal apogėjus buvo Klasikiniu periodu, 200-900-aisiais Anno Domini. Šiuo periodu miestas dominavo politinių, ekonominių ir karinių reikalų valdyme visoje Mezoamerikoje iki pat Teotihuacano.
Vėlyvojo Klasikinio Periodo pabaigoje Teotihuakanas nukariavo Tikal. Nuo tada jokių naujų statinių nepastatyta, o elitiniai rūmai buvo sudeginti. Šie įvykiai kartu su palipsniu gyventojų mažėjimu lėmė tai, kad 10-ojo šimtmečio pabaigoje miestas buvo visiškai apleistas.
Manoma, kad čia skirtingais periodais gyveno nuo 10,000 iki 90,000 gyventojų.
Tikal yra tūkstančiai senovinių pastatų, kurių tik maža dalis yra archeologų ištirta bei išvalyta nuo džiunglių augmenijos. Įžymiausi Tikalio pastatai yra šešios didžiulės Mezoamerikos laiptuotosios piramidės. Kai kurios iš jų yra 60 metrų aukšcio.
Tikal griuvėsiai buvo nufilmuoti Žvaigdžių karų IV dalyje ir Šelmis-1 kaip sukilėlių bazė Yavin 4 planetoje.
Žymiausia ir aukščiausia I-oji šventykla. Taip pat vadinama Ah Cacao arba Didžiojo Jaguaro šventykla. Tai Tikal valdovo Jasaw Chan K'awil, čia amžinojo poilsio atgulusio 734AD, laidojimo pirmadė. Pastatyta maždaug 740-750-aisiais. Jos aukštis 47m. Masyvus stogas, dengęs piramidę buvo gausiai dekoruotas, deja, iki mūsų dienų tų dekoro elementų išliko labai mažai.
Ir, atėjus prie didžiosios piramidės, kaip buvo galima nuspėti pagal lapkarpių skruzdžių pasirodymą viešumoje, ima lyti.
Slepiamės ten, kur teplam pasislėpt.
Aš glaudžiuosi prie šito akmeninio gražuolio:
Šlapia ir slidu. Net nelipu į viršų.
Grįžtant į Flores sustojam papietauti nuostabiai gražioje vietoje, ant Peten Itza ežero kranto.
