Mano kambarys dešinėj. Su atskiru san. mazgu.
Gulinėju hamake
ir kasau šunėkui pilvą
Vakarienei buvo spageti su vietinėmis daržovėmis.
Va, kaip dailiai apauta buvau 
:
Vakare šeimininkas sako: važiuoju į miestėlį, reikia dujų balioną pasikeist. Jei nori, važiuojam kartu, parodysiu apylinkes.
Na kur gi aš nenorėsiu. Noriu.
Nuvažiuojam ir prie jūros, ir parką apžiūrim, ir po miestuką pasivaikštom. Pasikeičia žmogus balioną ir važiuojam namo. Vėlu, tuoj vidurnaktis. Važiuojam mišku. Aplink nė gyvos dvasios. Prieš tai dvi paras lijo, kelias pažliugęs. Reikia užvažiuot į kalną - niekaip. Prasisukinėja ratai purve, klimpsta. O mes stovim vietoj. Pavažiuojam atgal, įsibėgėja. Ir vėl palei virūnę užklimpsta. Ir dar kartą tas pats. Ok, sako, važiuojam aplinkkeliu. Dar keli km džiunglėse, tada kitas kalniukas. Ir vėl ta pati istorija. Klimpstam. Jau keikiuosi. Man gi ryt 9 ryto reikia stoty būt, kad atgal į San Jose išvažiuot. Lagaminas tai namely liko.
Pagaliau. Šiaip ne taip berods iš penkto karto užvažiuojam į kalniuką. Ui, kaip palengvėjo....
Miegu kaip iškirsta. Ir trijų dienų nuovargis, ir grynas oras + vynas padarė savo.
XXII-oji diena. Cahuita - San Jose - Gualemala - Antigua.
Jaučiuosi neįtikėtinai gerai išsimiegojus ir pailsėjus.
Pusryčiaujam balkone:
Ir mašiniukas į stotį važiuot paruoštas:
Miegojau po baldakimu, kaip karalienė
Vėl šoku į botus, kad iki mašinos nueit:
