Plaukiam. Turim kiek ilgiau nei valandą pasigrožėti vaizdais.
Gražuolis ugnikalnis Arenal. 90km nuo sostinės San Jose. 1633m aukščio, su 140m pločio krateriu. Geologine prasme tai jaunas ugnikalnis, kuriam ne daugiau kaip 7500 metų.
Šimtmečius ugnikalnis bovo neaktyvus kol netikėtai išsiveržė 1968-aisiais sunaikindamas mažą miestelį pavadinimu Tabacon. Nuo 2010-ųjų laikomas miegančiu.
Artėjam.
Išsilaipinam prieplaukoj, sėdam į agentūros atsiųstą busiką ir dar 45 min. važiuojam iki La Fortuna.
Pirmiausiai keliaujam į viešbutį, tik pasidedam daiktus ir einam į gadventures ofisą išsipirkti vietines pramogas rytdienai ir porytdienai.
Po visų piniginių reikalų šiek tiek dairomės po miestuką ir einam pietauti.
Pura Vida. Frazė, be kurios Costa Rica tiesiog neįsivaizduojama. Taip čia ir sveikinamasi, ir atsisveikinama, ir taip sakoma apie viską, kas gerai, faina ir šaunu. Pura vida (tyras gyvenimas) - tai vietinių gyvenimo budas. Nenuostabu, kad Costa Rica įvardijama kaip viena laimingiausių šalių pasaulyje.
Papietavę skirstomės kas sau. Turim kelias valandas iki vakarinės išvykos į karštąsias bersmes. Tai slampinėju po miestuką, užsuku kavos ir deserto, fotografuoju.
A, čia viešbučio kiemelis iš mano kambario balkono:
Temstant renkamės vestibiulyje. Važiuojam ne į turistines karštąsias versmes, su visu servisu, o ten, kur renkasi vietiniai. Už miestto važiuojam keliolika km, ten vos įžiūrimu takeliu einam ker krūmynus, lendam kažkur po tiltu ir ateinam į vietą, kurios napavadinsi niekaip kitaip, kaip tik fantastiška. Apšvietimas - keletas prožektorių. Jis toks menkas, kad galima tik kažkokius kontūrus įžiūrėt. Muzika - iš kažkieno telefono. Akmenys, vanduo, nuo vandens kylantis garas. Negilu. Šiek tiek virš kelių. Sukraunam į neperšlampamus maišus sukrautus daiktus, čiumpam gėrimus ir tasomės kas kur. Sėdam diesiog ant dugno, srovė pakankamai stipri, kad pamašu mus plukdytų tolyn, bet ne tokia stipri, kad stovinčius verstų iš kojų.
Žmonių pakankamai daug. Pagrinde turistai, tokie, kaip mes.
Įsikimbu į savo sangriją ir esu plukdoma. Atsitrenkiu į kažką, paplepu, esu nešama toliau. Vėl su kažkuo šneku. Veidų nematau. Iš balso tik galiu spręsti, bendravau su tuo žmogum anksčiau, ar ne. Staiga kažkas čiumpa mane už rankos, šūkteli padėti gėrimą ant akmenų, įkvėpti ir nesipriešint. Taip ir padarau. Už rankos esu patraukiama tiesiai po kriokliu, o už jo patenkam į olą, į kurią įėjimą dengia iš viršaus bėgantis vanduo. Pasirodo ir ten chebros esama. Ir čia srovė nemenka, laikomės įsirėmę į lubas, bet vis tiek karts nuo karto esam išstumiami po kriokliu. Virš galvų maskatuoja ant briaunos sėdinčiųjų kojos. Čiumpam už jų ir traukiam žemyn. 
Esmė čia, kad niekas nieko nei pažįsta, nei mato. Viskas apgraibom rūke.
Po kiek laiko liekam vieni. Kitos grupės išvažiuoja. Įsitaisom nugara atsirėmę į uolas ir stebim žvaigždes. Nerealu, nenusakoma ir nepakartojama.
XIX-oji diena. La Fortuna.
Vakar šiandienai išsipirkom Gravity Falls. Tai reiškia, kad pusryčiaujamt tuo, ką nusiperkam vietinėj kavinėj tiekiančioj maistą darbininkams. Sėdam į busiką ir važiuojam kažkur aukštai ant kalno. Pakeliui dar daugiau dalyvaujančių surenka. Atvykę į vietą esam įvelkami į liemenes, užsisegam šalmus, pritaisoma a la alpinizmo įranga. Gerą pusdienį karstysimės uolomis, šokinėsim nuo krioklių, kabarosimės į viršų ir kartosim viską iš naujo. Nuotraukų nėra, bet užtat yra trumpas video. Šitas krioklys 12m aukščio. Nušokus reikia parplaukti iki uolos, įsikibti į ten pritaisytą virvę ir užsiropštus viršun vėl stoti į eilės galą. Prasideda lenktynės - kas toliau, kas ore apsivers, kas pozą šustresnę išlauš. Smagumėlis 
https://www.youtube....h?v=VUAnv1UABHc
Po kelių valandų grįžtam į bazę, gaunam karališkus pietus ir daug alaus. Parvažiavę į viešbutį iki vakarienės dauguma išgriūnam pamiegoti. Diena buvo labai intensyvi. Jau vakare raumenis mausti ima. O ryt laukia dar viena ypatingai aktyvi diena.
Dar išeinu kiek pasivaikščiot.
Po vakarienės grįžtu ruoštis rytdienai ir pakuotis. Ryt laukia dar viena labai aktyvi diena, ir ryte išvažiavus į viešbutį jau nebegrįšiu.
Oi, dar praleidau vakarienės ir gėrimų nuotraukas.
Įsiamžinu
Čia pranešimas ant restorano durų
Ir pažaist spėjom:
