Čia yra ant permatomo stogo sukritę lapai. Man pasirodė verta pykštelėjimo.
Kitas šios dienos užsiėmimas - zip lines.
Nuotraukų, suprantama, nebus, nes fotoaparatas liko saugojimo kameroj.
Aventura Canopy Tour - ilgiausia zip line Lotynų Amerikoje. Sudaryta iš 11 atkarpų, kurių ilgiausia 1590m.
Pirmos 7 man įdomios nebuvo. Aišku, smagu, bet nieko wow. Jei tai būtų pirmas kartas, tai gal kitaip būčiau reagavus, bet kai esu pasiskraidžius anksčiau, tai... Paskutinės trys, kur leidžiamasi gulint ant pilvo jau tikrai vertos dėmesio. 
Na ir pabaigai - Tarzan swing. T.y. pririša virve, ir nuo 45m aukštyje esnčios platformos šoki žemyn taip, kaip Tarzanas įsikibęs lianos.
Viskas atrodo štai taip:
https://www.youtube....eature=youtu.be
Toliau - dar baisiau.
Taip taip, bungee jump.
Va tokia kabina išveža tolyn virš slėnio:
Ten uždeda šalmą, prie kojų pririša gumą ir esi laisvas šokti iš 143 metrų aukščio.
Tai taip ir padariau:
Čia mes buvom tik trise - aš ir australai. Grįžtam į miestelį. Iki vakarienės su grupe kiek daugiau, nei 2 valandos. Nusprendžiam į viešbutį nevažiuoti. Vietoj to einam į barą švęsti šuolio. Visiems trims tai buvo pirmas kartas. O jei žmonės turi pirmų kartų, reiškia jie jauni. Šitas faktas irgi kokteilio vertas.
Nors ne. Pirmiausiai mes ėjom kavos, nes buvom baisiai sušalę. O costarikietiškai kava patiekiama taip:
Prie kavos ir pavalgom. Tada eidami į barą dar pasigrožim temstančiu dangum:
Va dabar jau einam laistyti šuolį ir jaunystę.
Ir kokteilį tai progai labai tinkamą barmenas parenka - aštrų ir stiprų:
Po jo skubiai reikia kažko rykles šaldančio 
Pasikokteilinę susitinkam su likusiais grupės nariais ir einam vakarieniauti. Po vakarienės į taksi ir viešbutin. Laikas miegot.
aciu Terezza,praleidau puikiai vakara skaitydama Tavo reportaza. akimirka buvau ir pati 'parisijungusi' prie jusu kompanija 
Grazi ta musu planeta, labai ispudinga ir tiek mazai pazinta
Kad matytume lavą, reikia laukti, kol sutems. O kol laukiam, einam į kitą kraterio pusę pasigrožėti kaip saulė leidžiasi.
Terezza, stebint šuolį stingo kraujas. Ačiū, prarijau postus kaip gerą knygą. Noriu dar.
Terezza, stebint šuolį stingo kraujas. Ačiū, prarijau postus kaip gerą knygą. Noriu dar.
Na, jei nori, tai ir bus
O šuolį tik stebėt baisu. Šokant net apsičiupinėt nespėji, ir jau maskatuojiesi galva žemyn. Norėtųsi ilgiau. Nerealus jausmas
aciu Terezza,praleidau puikiai vakara skaitydama Tavo reportaza. akimirka buvau ir pati 'parisijungusi' prie jusu kompanija
Aš dėkoju likimui užgalimybę keliauti.
XVIII-oji diena. Monteverde - La Fortuna (Costa Rica).
Pusryčiai viešbutyje. Iš karto po jų šokam į busiką ir važiuojam 35km iki Arenal ežero. Ten einam į prieplauką, keltu kelsimės į kitą krantą.
Arenal - ežeras šieurinėse Costa Rice aukštikalnėse. Šiuo metu tai didžiausias Costa Ricos ežeras, kurio plotas užima 85km2 (po to, kai 1979-aisiais buvo pastatyta damba, ežero dydis patrigubėjo). Gylis nuo 30 iki 60 metrų.
Dvi dominuojančios žuvų rūšys - vaivorykštinis upėtakis ir piranijos giminaitė machaca (nežinau, kaip verčiamas pavadinimas). Daugybė augalų, čia veisiasi 120-ies rūšių žinduoliai (įskaitant jaguarus ir tapyrus) ir 300-ų rūšių paukščiai (įskaitant quetzal).
Machaca:
Busikas atveža mus kažkur į paežerę ir paleidžia. Gražu:
Bet ... o kur prieplauka?
Pasirodo, kad prieplauka yra čia. Va taip. Tiesiog.
Va ir mūsų keltas atvyko
Kraustomės vidun. Čia gerokai erdviau, nei atrodė nuo kranto.
