Išsilaipinę krante vėl kraustomės į busiką, važiuojam į Los Angeles 
. Iš ten - į mažą kaimelį La Paloma. Pirmiausia sustojam tokioj a la pavėsinėj - bendruomenės rinkimosi vietoj su hamakais ir čia pat pardavinėjamais užkandžiais ir gėrimais.
Tai ir sugriūnam į tuos hamakus.
Stebim praplaukiančius laivus besileidžiančios saulės fone.
Renkasi mūsų nakvynių šeimininkai - esam išskirstomi po du ar tris vietinėms šeimoms. Tai Planeterra fondo projektas, remiantis vietinius gyventojus ir jų verslus, tuo pačiu leidžiantis mums susipažinti su salos gyvenimu "iš vidaus".
Aš paskiriama į tuos pačius namus, kaip ir pora iš vokietijos. Mūsų atvažiuoja pasiimti su mašina. Sukelia lagaminus į kėbulą, mums nurodo kraustytis ten pat.
Vamos!
Mano kambarys atrodo štai taip:
Čia dar yra asmeninis dušas su wc. Tiesiog karakiški palociai. Dzin, kad vanduo tik šaltas. Ne šildytis po dušu gi atvažiavom.
Vakarieniaujam su šeimininke. Namas didelis, erdvus. Baldai sunkūs, dideli, medžio masyvo. Kai pagalvoju, kiek tokie kainuotų Europoj.....
Kita vertus, žmonės čia tikrai neturtingi. Tas pats masyvus raudonmedžio stalas užtiestas prasta, paplyšusia klijuote, durys vos laikosi, sienų tinkas trupa. Toks keistas kontrastas.
XIII-oji diena. Ometepe (Nikaragva).
Po pusryčių savo casos'e renkamės hamakų pavėsinėj.
Vakarui užsisakiau jodinėjimą. O dieną esu numačius suptis hamake ir maudytis. Bet va bendrakeleivis sujaukia mano planus įkalbėjęs važiuoti su juo motociklu salą apžiūrėt (nesvarsčiau šitos galimybės iš vakaro, nes motociklo teisių neturiu. O ir tikėjausi į kopti į Concepcion ugnikalnį. 1,610m, ugnikalnis veikiantis, netoli viršūnės po kojomis jaučiama įkaitusi žemė. Deja, vakarykštis lietus kopimą padarė neįmanomu, nebent būtų buvęs planas sprandą nusisukt ant šlapiu purvu dengtų uolų.).
Pagalvojus, kad hamaką galima rasti bet kuriame žemės taške, o Ometepė tik viena, su jo siūlymu sutinku.
Kita grupės dalis išvažiavo duotis smėlynuose, o mes pasukom į karštąsias versmes.
Va, koks rimtas perspėjimas šalia įėjimo kabo:
Pamirkę važiuojam toliau. Užsukam į kažkokią labai jau nuo civilizacojos nutolusią užeigėlę kavos.
Prisėdam kieme. Aplinkui tokie vaizdai:
Važiuojam toliau.
Debesyse viršūnę paslėpęs gražuolis Concepcion:
Užmatom kažkiokius įdomius vaisius ant medžių:
Nežinom, kas čia do biesas, tai ragauti nebandom.
Užtat einam suptis!!!!!
