Vėl važiuojam per miestą. Sustojam pavalgyt nusipirkt. Net pagalvot apie tai negaliu 
Lankomės jaunimo centre. Čia labdaros pagrindais teikiami išsilavinimo ir amatų pagrindai vaikams iš nepasiturinčių/probleminių šeimų. Labai gražius hamakus jie čia pina. Bet viduj tamsu, nieko gero iš nuotraukų nesigavo.
Užkandę važiuojam maudytis į užgesusio ugnikalnio kraterį. Laguna de Apoyo. Chebra geria punšą. Aš sedžiu išsipūtus kaip blakė.
Nunešu pilvą maudytis. O jau vandens minkštumas.... Negaliu kitaip paaiškint to jausmo. Vanduo būtent minkštas ir kažkoks slidus. Tai aiškinama tuo, kad vandeny labai daug ištirpusių vulkaninių mineralų.
Lynoja, lietus šiltas, maudytis netrukdo, bet fotikas paslėptas. Prieš pat išeinant lietus baigiasi, tai papyškinu ten mus linksminusią saldžiąją porelę:
Kylam aukštyn pasigrožėti vaizdu. Apačioj Apoyo ežeras, kuriame vos prieš pusvalandį maudėmės. Tolumoj dešinėje - Nicaragua ežeras.
Tolumoj rūksta Masaya ugnikalnis. Jis bus mūsų paskutinis šiandien lankytas objektas.
Dieną baigiam ant Masaya ugnikalnio stebėdami krateryje verdančią lavą. Ugnikalnis neaukštas, vos 635m. Ir kopti niekur nereikia - atvažiuojam iki pat viršūnės. Apžvalgos aikštelė maža, apžiūrėti kraterį įmanoma praktiškai iš vieno taško (nors aikštelės ilgis keliolika metrų, vaizdas iš skirtingų vietų praktiškai nesikeičia). Sieros kvapo čia nesijaučia, bet užtat tvoskia kaitra, nes krateris negilus.
Lava verda, burbuliuoja ir spjaudosi. Vazdas užburiantis.
Jei Telica buvo peklos prieangis, tai čia jau pragaras visam gražume.
XII-oji diena. Granada - Isla Ometepe (Nicaragva).
Pusryčiaujam Granadoj, po to išvykstam į Ometepe salą. Fotiką palieku krautis, tai šįryt nuotraukos tik telefoninės. Vėl keliaujam kavos ir pyragų į tą pačią kavinę, kur pusryčiavom vakar. Šį kartą apsieinu be arkliško omleto.
Einu į Katedrą, nes vakar ji buvo apžiūrėta tik iš išorės.
