Visiska neviltis

Jus matot, kad vyras jumis rupinasi, nera abejingas. Turetumet kazkaip ta vertinti, jam ta parodyti ir tai jusu santykiu pagrindas tures buti.
O i jo bloga elgesi reikia maziau reaguot, nes tai nera pagrindas. Ir stengiantis pakeisti, reikia ne zmogu peikti, o girti uz ta ka jis daro gero, priminti kad va sitie dalykai jus skaudina.

Dar jus raset, kad nezinot ka pasakyti ir paminejot du variantus.
Yra daugiau variantu, O tas jusu ignoravimas tai zinia jam kad jus visada taip legsites ir jam bus gyvenimas nemielas.

Save pateikiau, kad zinotumet, kad visur bus sunkumu ir kiti zmones gali buti kur kas maziau pakantus, o jei manot, kad as cia jau labai blogas tai paskaitykit kriminalines kronikas.

Drauge man sake: "Kai paskaitau apie nusikalteliu buda, tai suprantu, koks esi geras zmogus."
Kiekvvienamee juoke yra dalis juoku

Patiko sitas patarimas irgi 🤔

Autore gali pasikeisti nuo rytojaus. Reikia tik noro.
O tas vyras nera blogas zmogus.

Issiskyrimas yra dar pavojingesnis...

As nemanau, kad gali nuo rytojaus. Sita problema ne per diena atsirado, ne per diena ir issispres.

Issiskyrimas pavojingesnis, jei neteisingai i ji ziuresi.

Dabar tikrai labai daug informacijos internete, pilna knygu ir pan. Bet as nemanau, kad jums ju uzteks. Jusu vyras, jei tikrai is mamos ismoko, toki elgesi mate nuo mazumes. Kiek jam metu? Nu jei 30 m, tai isivaizduojat, kad toki issisenejusi elgesi pavyks pakeisti paskaicius keleta internetiniu puslapiu? Nemanau. Ir plius, jei angliskai gerai nemokate, bus gana sunku rasti pakankamai info lietuviskai.

Del jusu, tai as nesuprantu. Su mama santykiai ok, tai cia tevo trukumas taip issiverzia, kad toleruojate toki vyro elgesi?

As jums tkrai labai rekomenduoju susirasti seimos specialista. Gal ten kur gyvenate yra kokiu kriziu centru, kurie suteiks pagalba nemokamai, bent jau pradzioje? Tikrai reikia pasidometi, vakaru salyse daznai yra ivairiu galimybiu. Anglu kalba, beje, yra gana lengva. Ja galima tikrai gana greitai ismokti.

Man atrodo geriausia yra grizti pas tevus jums vienai, susirasti psichologa (poliklinikoje nemokamai galima bent 10 kartu lankyti) ir dirbti su savimi. Vyras PRIVALO daryti ta pati ten, kur gyvena. Tik po kiek laiko galima bandyti vel sueiti, bet velgi reiketu testi terapija. Nu nematau as kito kelio.

Tik jus niekada nepamirskite vieno dalyko, kad visada galima iseiti. Daznai tokiose situacijose esancios moterys sako, kad skyrybos geda, kad vaikas tevo netures, kad kito vyro ji neras, kad tra la la. Visa tai yra nesamone. Svarbiausia sveika aplinka jums ir vaikui.

Aciu uz patarimus ir padrasinimus!

As speju esu prie netinkamai ivertinusiu. Tinkamai ivertino tie, kurie jus ragina nesiskirti, nes tokio atsakymo jus ir norite.

Jus vistiek darysite, kaip noresite, as tik labai linkiu, kad tai butu i gera.

Kazkada SM buvo tokia mama, kuri sukure tema apie terorista vyra, bet gavusi patarimus neissiskyre, kai vaikui apie 2 metus buvo. Tada grizo i SM po kokiu 7 m, vyro elgesys isvis dugne, vaikas traumuotas. Pirmoje temoje jai visi liepe skirtis. Nu nepaklause. Gelbejo "seima". Po to vaikas arba sunkeliais nueis, arba lankysis pas psichologus n metu. Nu bet seima liko kartu, juk tai svarbiausia, ar ne?

Is jusu taip pat gavau geru patarimu.

Aleliuja, ka as jums ir sakau. Tai kaip jis pasikeis, jei anot jo, jus turite keistis?

Pirmam savo komentare jus rasete, kad priekaistaujate, jog jis nemetytu siuksliu, drabuziu ir kojas nusiplautu.

As nzn kokiu tonu jus ten priekaistaujate, bet del turinio, tai siaip suaugusiam zmogui isvis nereiketu tokiu dalyku sakyti, nes jis neturetu metyti siuksliu ir purvinas i lova lipti.

Bet man taip pat reikia keistis, tiesa? Jis netvarkingas - tai didele beda. Su tais pacias drabuziais i darba, i svente, namie ir miegot jei ne as. 

P.s. Absurdiska, bet kaip tik dabar guliu lovoj, o jis namus tvarko

Jus cia rasote kaip mano zmona. Viska ji bande, vis tiek as ja kaltinu. Tai nesamone.

Jums reiktu su psichologu aptarti kaip eelgtis, kad gautusi gerai abiems.

Jei pav. man reikia tokia problema spresti, tai:


As nekreipiu demesio, kad mane kalttina, tai tik emocijos.
As steengiuosi perduoti, kad myliu, PRISIMENU, kad esame svarbiausi.
Pasakau, kad kitkas maziau svarbu ir tai galima aptarti.
Stengiuosi suprasti ne tik save, o kita zmogu.

Tai visada VEIKIA 100 procentu. O jei noriu rietis, tai elgiuosi taip, kad ar tylesiu ar kalbesiu konfliktas eskaluosis.

Jei nenorima konfliktu, o norima geru santykiu - tas visuomet imanoma.

Super! Sita butinai isbandysiu. Atrodo teisinga.

Autore gali pasikeisti nuo rytojaus. Reikia tik noro.
O tas vyras nera blogas zmogus.

Issiskyrimas yra dar pavojingesnis...

Na gal ne nuo rytojaus, vistik ne 15 man, charakteris susiformaves

zinokit, kad ir ka jus besakytumet (nors idomucios tai reiktu neprileist i sita tema, nes jis kalba tai, ka autore nori girdeti), as manau, kad sitas reikalas yra beviltiskas. is visu postu tiesiog svieciasi nebrandumas zmogaus. sako, kad patarimai geri, dedasi i galva, dekoja, bet as duodu ranka nukirst, kad turbut ne vienu nepasinaudos ir liks su tuo diedu viskas po senovei.

ir man atrodo, kad šie santykiai žalingi jiems abiems, o kažką juose pakeisti labai sudėtinga. Autorė jautri, linkusi kelti bangas. Jos vyras ūmus, linkęs į agresiją ir psichologinį smurtą, išgeriantis, pavydus. Santykiuose abu nelaimingi, ištisai nervai, tirštos spalvos, santykių aiškinimasis. Autorė išlaidauja, nors yra skolų. Dar tas nedidelis paslydimas, apie kurį sužinojo antra pusė. Man čia viskas panašu į sprogstamą kombinaciją... 

Bet abejoju, kad autorė kažką keis, deklaruojant, kad dėl meilės, o iš tikro žemiškesni dalykai ne paskutinėje vietoje - bijo likti viena su vaiku, reikia pinigų, stogo virš galvos. Nors man atrodo, kad bent kol gims vaikas, reiktų pagyventi atskirai, kad dėl streso nepamestumėte to leliuko...