Manau pirma jus pasirupinkit, kad nedaryti nesamoniu. Jus uz save atsakot, o ne jusu vyras ar kokia vyriausybe. Tai jusu pareiga pradeti normaliai elgtis. DEL SAVES.
Po to jau, kai sita problema ispresit - likusias galesit su vyru spresti. Turit tikrai nebloga zmogu (Nezinau, bet kiekk galim suprasti)
Tiesa sakant daug kartu bandziau ramiai kalbetis, arba tylet. Del to nenustoja rekes. Galiausiai vistiek visa kalte man permeta.
Nu gal. Bet as dar karta sakau, kad norint pakeisti isisenejusi elgesio modeli reikia labai daug dirbti. Cia ne dienos, ne savaites ir net ne menesio klausimas. Jusu vaikas gims uz 6 men.
Ir velgi, ar jusu vyras suvokia, kad negalima jusu durninti ir keikti? Jeigu kalbant sia tema jo atsakymas skamba mazdaug “tu mane nervini”, tai jis jus kaltina. Ir tokiu atveju jis nepasikeis.
Atsakymas taip ir skamba 
Kai zmones komentuoja, as atsakau suteikdama daugiau informacijos apie esama situacija. Deliojosi galvoje nuomones ir ieskau man tinkamiausio varianto. Nes panasu, kad ne visi cia perskaite atidziai laiska ir tinkamai ivertino santykius. Bet kaikurie pasisakymai tikrai mane privercia paziuret i viska kitaip.
As speju esu prie netinkamai ivertinusiu. Tinkamai ivertino tie, kurie jus ragina nesiskirti, nes tokio atsakymo jus ir norite.
Jus vistiek darysite, kaip noresite, as tik labai linkiu, kad tai butu i gera.
Kazkada SM buvo tokia mama, kuri sukure tema apie terorista vyra, bet gavusi patarimus neissiskyre, kai vaikui apie 2 metus buvo. Tada grizo i SM po kokiu 7 m, vyro elgesys isvis dugne, vaikas traumuotas. Pirmoje temoje jai visi liepe skirtis. Nu nepaklause. 
Gelbejo "seima". Po to vaikas arba sunkeliais nueis, arba lankysis pas psichologus n metu. Nu bet seima liko kartu, juk tai svarbiausia, ar ne?
neturėjusi tėčio, panašu, kad nemokate išsirinkti sau gero vyro
Galbut
Atsakymas taip ir skamba
Aleliuja, ka as jums ir sakau. Tai kaip jis pasikeis, jei anot jo, jus turite keistis?
Pirmam savo komentare jus rasete, kad priekaistaujate, jog jis nemetytu siuksliu, drabuziu ir kojas nusiplautu.
As nzn kokiu tonu jus ten priekaistaujate, bet del turinio, tai siaip suaugusiam zmogui isvis nereiketu tokiu dalyku sakyti, nes jis neturetu metyti siuksliu ir purvinas i lova lipti.
REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI tik vyrams.
Sau - pateisinimai.
Vyrai ne kokie geleziniai ir jus galimybes pakesti nesamones yra riboti.
Klausyk, ar tu skaitai teksta? Reikalavimai ne tik vyrams, bet ir jai. Kodel as kalbu apie vyra ir jo nora keistis? Nes autore jau cia atejo ir pasake, kad jai taip netinka. Ji pripazino, kad isterikuoja, kad netinkamai elgiasi. O jis?
Nes matai, norint santykius sutvarkyti, ABU turi koreguoti savo elgesi.
Gal galit pasistengti buti OBJEKTYVI? As apie save saziningai parasau neigiamu dalyku, bet tikrai ne tam, kad jus tuo SPEKULIUOTUMET.
As savo vaiku mylejau ir del ju gyvenau. Po to ex sugalvojo jiems KITA TEVA surasti. Aplink buvo daug artimu zmoniu kurie abejingai ziurejo i tass nesamones. Tai jau as jiems ne tevas.
Bandau, man nesigauna. Taip sneketi apie savo vaikus, kaip tu sneki yra labai labai zema. Daug ka galima pateisinti, sito - ne. Ir viskas. Ir kol tu cia busi, tol as to nepamirsiu ir apie tavo poziuri pranesiu kiekvienai moteriai, kuriai patarineji toliau likti su tokiu paciu smurtautoju, kokiu pats esi. Nepatinka - neskaityk. Tik tiek tegaliu patarti.
Turiu patirti su ex... Po to jai buvo uzdrausta vienai iseeiti is namu gal du metus. Na o priekaistai, tai "po polnoj programe"
Po to kazkaip atleidau.
Bet tai mane ir prazude. Tokiais zmonemis negalima pasitiketi.
Po 8 metu ji isivelee i rimtesni nuotyki, kai buvo seimoje sunki situacija ir viskas zlugo.
As buciau gyvenes, bet ji zinojo, kad gyvenimo jau nebus. Paliko.
Teisingai padarre, nes butu viskas baigsi kriminaline istorija.
Dabar bent gyvi
Na manes nereikia laikyt, niekur daugiau ir nelakstau.
As pav. nesiulau nesiskirti. SIulau pries skiriantis nustoti daryti nesamones ir pabandyti is esmes viska pakeisti. O tik tada spresti.
Ji nescia. Mamos psichologine busena tiesiogiai persiduoda vaikui, jei ka. Tu turbut nesvajoji, kad jie abu ims ir pasikeis nuo rytojaus. Kol vaikas auga pilve, kol vystysis jo smegenys pirmais metais, jam reikia saugios aplinkos ir ramybes, o ne riksmu, nes to laiko nesugrazinsi.
Ir kol vyras galvoja, kad cia ji kalta, nes ji uzknisa, tai niekas ir nepasikeis.
