Katute, manau pas gydytoja reikia kuo skubiau.
Katute, manau pas gydytoja reikia kuo skubiau.
Pritariu Persikine. Šaut pas gydytoja
Katute, o jau stipriai kraujuoji? Nes dar nesitiki, kad jau viskas..
Ka tik kalbejau su savo gyd., sako taip ir buvo panasu, kad neuzsikabino. Liepe dar buti ramiai, leido isgert nuo skausmo vaistu ir ateit uz kokiu 3sav tyrimams. Tiek tos laimingos istorijos... Aciu D, kad vyras visiskai blaivios galvos, tai mane surenka dar i kruva kazkiek...
Liūdna, užjaučiu, bet negi taip jau ir viskas ar dar yra tikimybė kad ne?
Blem po tiek istoriju cia, net nebenoresiu darytis testo, ir net jei veluojant teigiamas bus, bijodama negalesiu pasidziaugti..
Nu tas stipriai, tai kaip per normalias mmm. Bet nedaugiau, tik gal kitaip truputi. As viska jau nurasiau, nebent jau visai stebuklas ivyktu.
Einu ir sita beda suzenklinsiu kalendoriuj del visa ko.
Katute Taip pati liūdniausia gyvenimo dalis nuo kurios nei viena nesame apsaugota ...na mes moterys išsilaižm žaizdas ir vėl viską pradedam nuo pradžių 😣😏 aš dar vis susitaikinėju su praradimu ..būna tokia bangųota nuotaiko kad ir načiort..pamačius beibius tuoj akys drėgnos .. mieste apžiuriu negaliu kt visus lelius vežimukuose ir pagalvoju kad manasis pilve mane jau baksnotų ..o kiek daug ir šviežių beibių vežimuose basom pėdutėm kurias bučiuočiau ir bučiuočiau esu kvailai sentimentali o Mb bais nervojas dėl to jai mato kad žiūriu ir dar šypsaus... bet dedu sau į galvą pastoviai kad dar turi mums pavykt vienas kleckiukas na privalo tada eini į priekį iki kt bangos 😁.. bet visgi mes stiprioji lytis mes mano vyras geriau jaučias užsidėjęs kažkokį lyg ir piktumo šydą ir apie tai kalbėt kategoriškai atsisako..jis savo skausmą turbūt taip išgyvena 🤔😐
atsiprašau mergičkos kad čia išsiliejau ..Angelų temos nebėra
o reziumė ta kad visada reikia tikėtis geriausia nesvarbu kaip kas kam nutinka.. tai ne jūs.. tai ji kita kol jai ne man negalbokim..taip tai egoistiška bet tai gyvenimiška ir kasdieniška nes kartais pagalvoju mes mokam sau kt skaumą pojūčius paimt ir patikėt ..ypač kurios jautresnės esam ir net pritaikyt "o gal čia ir man taip??" Ne ne kol tikrai to nėra man tai ir nėra neįsikalbėkim nes kiekviena esam unikali..tikiuosi suprantat apie ką aš
Sita tema tam ir yra, kad ir skausme, ir dziaugsme. Gaila, kai to skausmo buna. Ir nepasimirsta, tiesiog po kiek laiko palengveja. Labai daug moteru tai isgyvena, ypac tiap anksti - galbut genetiskai kazkas, galbut dar ka. Katute kai parase apie puslyte, jau kazkaip itariau kad viskas. Gaila labai. Labai uzjauciu. Bet kitavertus, angeliukas turbut geriau zino kada ateit. Be to, sako po persileidimo daznai vel greit pastoja, nes organizmas a la ipranta prie hormonu nestumo, ar panasiai. Pas visas ateis stebuklas. VISAS. Net neabejoju tuom. Laikykites moteros, mes - nesveikai stiprus padarai. :*
Aciu