Klausimas labai paprastas, kaip išsiugdėte savybę negraužti vyrui smegenų ir nedaryti problemos lygioje vietoje? Kas porą mėnesių periodiškai mūsų šeimoje ateina tokia bjauri diena, kai atrodo, kad prisikaupė visokių nepasitenkinimų arba šiaip rūpesčiai ir reikalai smaugia ir norisi ant kito išsiliet, prasideda trintis, kuri galiausiai sprogsta ir įvyksta bjaurus kivirčas. Jo metu beveik visada būna pasakoma skaudžių žodžių, būta ir pasistumdymų, būta ir rėkimų “dink man iš akių” tema. Nesureikšminu to, nes manau, kad susipykti normalu. Tik va man nepatinka tas būdas, kuriuo mes susibaram - kad viskas turi daeiti iki skandalo, kuris kyla dėl smulkmenos. Per tuos skandalus visada girdžiu vyro žodžius: “niekas manęs taip nesugeba išvesti iš kantrybės ir išgraužt smegenų kaip tu, tik tu taip sugebi išprovokuot”. Tai va ir pradėjau gilintis į save šiek tiek. Kaip nustoti daryti problemą ten, kur jos nėra. Kaip nesąmoningai neprovokuoti vyro didesniam barniui arba kitaip tariant negraužti jam smegenų?
Su tokia nuostata ir kyla konflikai.
Pacios konlikto priezastys buna tokios nereiksmingos, kad ju po to neimanoma net ivardinti. Moterys uzpuola paprastai pirmos.
Kai kalba pakryps apie skyrybas,tada pati nustosite grauzti savaime.Tik bus velu.
Sunku komentuot nepazistant zmogaus, bet jei bendrai jauciates patenkinta santykiais ir po tuo neslypi gilesnes bedos, gal daugiau laiko atskirai praleiskit, pasidarykit sau kokia ekskursija ar isejima i miesta be vyro, tada turbut jausites laimingesne ir nekils noro provokuot konfliktus 
Jie kyla, kai viena puse sau LEIDIA daryti isvadas ir suklysta.
Taip dazniausia elgiasi moterys, nes pas jas viskas grista emocijomis i protavimas maziau isvystytas.
Jos pajaucia, kad situacija tokia prasta, kad jau neverta taikstytis, reikia kovot nesiskaitant su niekuo. na ir prasideda.
O jei jos pamastytu ramiai, tai pamatytu, kad nera taip blogai kaip joms atrodo ir nedarytu tokiu katastrofu.
Kartais PMSas nukreipiamas i vyra .
Tiesiog prisiminkite kam susituokėte, o jei dar ir prieš Dievą, tai ką prisiekėte vienas kitam? Amžinai tave mylėsiu ir gerbsiu!
Tai prisiminkite tai kasdien, vis prisiminkite. Dar labai padeda malda, padeda nurimti. Paprašykite Dievo pagalbas maldoje, nes joks žmogus jums taip padėti negalės. Ir aišku vis sau priminkite, kad dėl situacijų kurios nevyksta pagal tai, kaip aš norėčiau, nėra kalti kiti. Nereikia dėl to kaltinti aplinkos, vyro ar panašiai. Tiesiog tapkite samoninga, kokios mintys aplanko, kai jau norite šaukti...pajuskite kylantį pyktį prieš šaukimo momentą ir kai Jūs tapsite samoninga tuo metu, pyktis automatiškai nuslugs. Sėkmės ir meilės Jums! Gyvenkite kartu laimingi dar 100 metų .
as tai nesuprantu aplamai prie ko cia baznycia??? Tipo, jei baznycioj tuokeisi, tai gyvenk su antra puse draugiskai. O jei be baznycios, daryk ka nori? PAGARBA turi buti. Visad.
Nakvišų aliejaus pagerkit, PMS ne toks stirpus
