Kartu susiplanavusių 2014-2018 m. pašnekesiai (56 tema)

Labas, kuo arciau finiso tiesioji, tuo sunkiau krypuoju   Pagaliau isejau i dekreta, tai namuose po truputi krapstinejuosi. Negaliu vis patiket, kad visa tai realu, momentais kaip sapne jauciuosi

Kaip tu laikaisi?

Aš tai po truputį 😁  Vaikas ankščiau kaip laikrodukas keldavosi 8:30, dabar jau beveik mėnesį keliasi 6-6:30, 5 nubunda pavalgyti, o po to 6 jau viskas, nebenori miego   Tai realiai tik iki 5 pamiegu, nes po to vos įmigti spėju, o jau keltis, ir dar naktį valgo apie 12-2 val., tai to miego labai trūksta, kaip zombis kartais jaučiuosi

Aš tikiu, kad dar sunku patikėti, kad viskas iš tiesų vyksta   Aš praėjus 5 mėn. vis dar žiūriu į sūnelį ir vis dar negaliu patikėti, kad čia mano vaikas     

Kaip dekrete sekasi? Ar jau paruošti krepšiai į ligoninę, lovytė, automobilio kėdutė?   

Sveikos

Negi nauju nestukiu nera? Ar visos i fb bega

Kaip laikotes?

Sveikos Negi nauju nestukiu nera? Ar visos i fb bega Kaip laikotes?

Ne naujų, bet esamų dar yra, paskutines savaites skaičiuoju ir vis didesnė baimė man kyla tiek daug minčių! Ir dvejonių, kaip sugebėsiu, kaip viskas bus

Labas! Einu per senas temas ir šūkauju - mažu atsiras dar gyvų jose? ​ 

Labas Jei mane pameni:) Aš irgi vis senas temas prasuku - kaip tyruose... Atitrūkau tada nuo jūsų, nieko neberandu.

Pamenu, kaip gi ne!   Kaip laikaisi, kaip sekasi brolius šaunuolius auginti? Dičkiai jau abu, mažyliui greit treji, jei neklystu?... Daug laiko prabėgo, galiu ir nusipaistyti biškį  
Merginos išsikėlė į FB, ten dabar bendrauja ​ 

Doremina, oho, kaip smagu, pirmokiukas namie! Sveikinimai su nauja pradžia, nauju etapu  O ir mažiukas jau didelį žingsnį į priekį žengia, nebe lėliukas jau Ir kaip faina, kad myli viens kitą broliai Maniškis su sese erzinasi kaip lygus su lygia, nesvarbu, kad metų skirtumas didelis Ir net nežinau, ar jis čia ne pagal amžių vyresnis bando būti, ar ji sumažėja, turbūt ir taip, ir taip truputį   
Taip, mano mergina baigė pradinę, nuo vakar jau oficialiai save penktoke gali vadinti. Lekia tas laikas kaip pašėlęs, JAU penktokė Kažkaip per greitai man viskas vyksta, nespėju O mažiui dabar 3 m. ir 4 mėn., balandžio pabaigoje gimęs jis Velnių pririjęs, vis nesuprantu, už kokias bausmes (arba kokius nuopelnus, čia kaip pažiūrėsi ) tokį vaiką gavom ​ 

Truputį??? Tas vaikas yra pats kipšo įsikūnijimas, o ne truputį kipšų pasirinkęs Siaaaaaubas, tikrai tikrai, tokia didelė krizė žmogelį užklupusi yra, kad visi jaučiame jos pasekmes Su dukra nebuvo jokių krizių, tai dabar su kaupu atsiimam Ir šiaip gegužę turėjo gimti jis, ne balandį, tai tegul ir elgiasi atitinkamai, kas liepė skubėti ​ 

mielos mano buvusios planiukės, dabar jau mamytės - pagaliau - pagaliau galiu rašyti į šitą grupelę, nes ir mums pavyko. pastoti pavyko, tik ar pavyks išsaugoti? va čia kitas klausimas. žodžiu, apie viską nuo pradžių. pernai rugsėjį turėjome nesėkmingą IVF, po kurio nusprendėme, kad ai, gražūs mes ir be tų vaikų. geriau taupom namui. ir va taip vat begalvojant, po metų būnant Ispanijoj pajutau tokį lengvą maudimą pilvo apačioj ciklo pradžioj. galvoju - maž ovuliacija? gi niekad nieko nejaučiau, ciklai trumpi, mėnesinės beveik nematomos, pilvo niekad nemaudavo net per jas, tai apie kokius ovuliaciju maudimus galima kalbėti? tiesiog prisigalvojau, kaip visada. 

grįžtam į Londoną, gyvenam savo normalų gyvenimą, tik mane nervas ima, kad jau 30 CD. šešta valanda vakaro, vaikštau iš kampo į kampą, vyras sako - nu pasidaryk tą testą, pamatysi, kad neigiamas - nusiraminsi. tai aišku, kad bus neigiamas, gi VAKARAS. o bet tačiau, testas - teigiamas. antra juostelė išryškėja iš karto. rankos kratosi, verkiu, kartoju, "O,k Dieve". po dviejų dienų dandau elektroninį - PREGNANT - 2-3 weeks. žiauriai fainiai, geriu folį ir skraidau padebesiais.

2 istorijos dalis.

praeita savaitė, trečiadienis. tvarkau namus, išveičiu virtuvę, vakare pamatau rudų išskyrų - peršiku, apkaltinu save, kad per dasug dirbau. užsirašau privačiam skanui penktadieniui. skanas puikus, širdutė plaka, vaikiukas atitinka 7 sav ir 2 dienas, yra 11 mm ilgio. šeštadienį po pietų jau nebe rudai teplioja, bet rozinis kraujas bėga, lyg sirgčiau mėnesimėm. skambiu 111 (čia pas mus tokia alternatyva 999, tipo, kai tau blogai, bet dar nemirsti.). sako, kraujavimas nestumo metu yra daznas reiskinys, nera ko pergyventi. aha, lengva pasakyti. atsikeliu sekmadienį ryte - kraujo nėra, nusprendžiu eiti į darbą. gal tikrai per daug panikuoju? po pietu vėl prasideda ta pati istorija - dabar jis jau raudonesnis, ne tik rozinis.

pirmadienio rytas, varau Į A&E - padaro skaną - vaikiukui viskas gerai, dabar jau 14 mm, tai žodžiu, auga. o aš toliau kraujuoju. jau šiąnakt kraujas tamsus darosi, yra mažų krešuliukų. skambinu į greitąją, sako, OK, atvažiuosim už 2 valandų (skambinu 11 valandą vakaro). ai, sakau, gal nevažiuokit, jau bus gili naktis, skanas darytas ryta, viskas buvo gerai. gal is ryto liausis. dabar - vėl rožinis kraujas, be krešuliukų tai gal nevažiuoti į ligoninę? sakys, šita išprotėjus, gi vakar patikrinom, viskas gerai. bet atsakymo, kodėl kraujuoju, rasti negalėjo.

Ceroc, pirmiausia pasveikinau tave, o paskui pas planiukes paskaičiau šiandieninę tavo žinutę... Labai labai gaila...