Guzikas dabar belekada pabyres, 38 savaites. Siaip nezinau, keistai. I pabaiga nestumo visiskai antisocial, zmoniu zinutes ignoruoju po pora paru, su niekuo nebendrauju, nes tiesiog nerandu nei ka pasakyt, nei jegu yra kazka bendraut. Praktiskai tik miegu ir valgau, dar va lizda sukt pradedu panasu. Mama sako cia kunas taip jegas kaupia gimdymui, o man vis baisu, kad jei taip jegu nera, tai kaip as pagimdysiu? Daug visokiu susitikimu buvo su kardiologais ir anesteziologais del tu sirdies plakimu ir tt, anesteziologe prigasdino kad cia reikes monitorint pastoviai, kad spinal block reikes noriu ar nenoriu kad sirdies ritmas nekiltu, kad kelias valandas nepagimdzius CP ir tt, pribuvejai laiskeli parase kad man viska su sunkumais aiskint reikejo, as siandien taip ir nusijuokiau i akis kai pasake, sakau vau, kokie sunkumai, kai pasakiau - pageidauju kaip imanoma naturaliau, bet suprantu visa rizika ir jei reikes - tai reikes. Kur sunkumai - velniai zino. Bet ka zinau, tai zinau - gulincios jie manes nepalaikys, nes nei as pagimdysiu guledama, nei ka, as sita nuo pradzios nujauciau. O ir siaip itariu, kad sirdies ritmas man greiciau uzkiltu nuo per didelio ejimo is proto ir monitoringo, negu pacio gimdymo Pribuveja pati irgi ta pati sako, kad geriau jie mane ramybej paliktu kiek imanoma.
Kas dar... Dantys skylem nuejo, gelt eme. Reiks tik pagimdzius keliaut pas dantistus. Dabar vistiek neverta - taip ir nesibaige rytiniai dziaugsmai, praeina nebent dienai dviem Tai tiek ziniu is mano fronto, dekui uz rupesti