Vėja-visos merginos-aš irgi savęs laukiu... kažkaip liūdna senojoj temutėj jau-realiai Kisulita ir Guzikas buvo dar tos, kurias pažinojau.
Pvz, šiandien buvom Gibraltare-norom nenorom Berenike prisiminiau.
Neįmanoma nesišypsoti, apie Berenikę galvojant. Jūs žinot, kas yra Berenikė. Jūs žinot, kas yra mano Viktorija (jau toookia pana, kad vajė vajė). Jūs žinot, kad bijau lipti laiptais. Dar žinot, kad esu nepataisoma svajoklė-literatė, nemoku vairuoti, turiu katina ir nemoku matkės. Jūs mane nuluptą pažįstat.
O dabar po keturių (ką ten keturių-už mėnesio 5) metų bendravimo teks pažindintis per naują.
Bet po histeroskopijos naujų vilčių atsirado. Žodžiu, ir vėl pradedam per naują. Planas toks-porą mėn bandom natūraliai. (Ceroc nustojo tikėti stebuklais? Baikit, nemanau ). Jei nepavyksta, primenam apue save VK. Ir laukiam . Visada visko visaip reikia laukti.