Kartu susiplanavusių 2014-2018 m. pašnekesiai (56 tema)

Tai va, kad dar yra kur normalu tipo "mes paziuresim kakleli" o tuo tarpu ar membranas prakrapsto, ar vandenis nuleidzia, ar dar koki velnia sugalvoja. As jau saviski ruosiu po biski, kad daktarai nenusiteike kaip man geriau, o kaip jiem pagal planus ir statistikas. Nes drauge vista tai nei pernesiojus nei ka taip ir "tai man memrane sweep darys, sake reikia" sakau tu domejais bent kas per velnias "joa, skaiciau ka dave, jie gi zino". Nzn. Negarantuoju nieko, kaip bus, bet jeigu man elgsis priestaraujant mano planui ir neatsizvelgiant i mano norus - jeigu gimdymas nekomplikuotas - as jau geriau kam nors dantis isspirsiu ir pagimdysiu pati susisukus kaip nors. Pagimdo gyvunai - pagimdo ir moterys nespejusios - nera kazkokia tragedija. Man tragedija ta savivale, ypac prigasdinant gimdyves, pirmasyk ypac jei gimdo, be palydos jokios - visi tada greiti paaiskint, paskatint, "pamasazuot" alkunem ir tt. Prisiklausius is aplinkos nesamoniu.

O kad neliepia gimdyt ant nugaros, tai kiek zinau gan naujas dalykas, buvo mada kazkokia visas verst (nu pusiau ten sedom ar kazkaip) ant nugaros. Labai apsidziaugiau kai pasake, kad pas mus nebent tas sedint, ir tai jei pati nori, o skatina gimdyt naturalesnem pozom.

As gal kaip is viduramziu pabegus atrodau dabar Kazkokia radikalas, dievazi. Nu bet nezinau. Man toks jausmas, kad jeigu bandys kas nors be reikalo kistis kur nereik - galiu ir pasikarsciuot. As puikiai suprantu rizikas, butinaja pagalba ir tt. Ir kad gimdymas gali visaip pasisukt. Bet nu ta neteisybe siutina Yra pazistamu pagimdziusiu vaikelius luzusiais kaulais nuo "masazu", su traumom nuo visokiu repliu ir tt. ir pns. Ziauru. Ir beveik visi atvejai buvo su normalia gimdymo veikla, tik kad "nepakankamai greitai".

Nu 1990 dar neklause Bet zinok pilna istoriju, kur a la pasako, bet ko nors nedasako, pakisa pasirasyt nuo vaistu apspangusiom, naglai vyrus isgruda is palatos, kad "paprotint moteriske". Ne visur - savaime aisku, bet vis dar populiari praktika. Uztai ziauriai ziuret reik, ka kur pasirasai, pasidomet vietom kur gimdyt planuoji ir tt. Maza kas.

Oho, kokių čia sąmokslo teorijų prisiskaičiau tai kažkaip net gera pasidarė, kad LT gyvenu.. čia tokių bajerių nėra.. bent Klinikose viską gimdyvės renkasi pačios, niekas nieko neprievartauja, visi už kuo natūralesnį veiksmą.. ir vyrų niekas niekur negrūda, jokių pasirašinėjimų neaišku už ką, prieš kažką darant visada perspėja ar paklausia.. žodžiu.. aš labai patenkinta žinoma, pasirinkus gimdyti betkur, gal ir įmanoma dar pakliūt ant neaiškių sovietinių gydytojų ar akušerių, bet aš rinkausi naujagimiui palankią ligoninę, kur skatinamas natūralumas tiek gimdyme, tiek žindyme

As apie LT ir UK cia. Mano pavyzdziai is daugiau negali but kur, nes nepazistu Ai pardon, vienas is Siaures Airijos. Teoriskai UK, praktiskai - velnias zino. Tai cia tenais primasazavo, kad vaikas sulauzytais kaulais gime.

O LT gal ir tame problema, kad uzsilike daug pagal senus metodus dirbanciu. Nors irgi, mano pirmoji gine buvo is tos senosios karto - bet superine, atsargi moteris. Aisku, as pas ja negimdziau, nezinau

Šiaip aš irgi negaliu sakyt, kad taip jau natūraliai ir be jokio įsikišimo viskas vyko.. bet tas įsikišimas buvo reikalingas.. iš pradžių, kai pernešiojimas buvo gal 9 dienų laiko, darė klinikose echo ir ten matė, kad jau kraujotaka centralizuota lyg, placenta jau per sena, jau negalima ilgai nešiot.. tada paklausė, ar sutinku su membranų atskyrimu, nes jis gal bent paspartintų natūraliai užsivesti visą gimdymo eigą.. žinoma, kad sutikau, nes nenorėjau jokio medikamentinio įsikišimo.. na ir tada bent jau kamštis pradėjo šalintis, rimtesni paruošiamieji sąrėmiai atsirado.. kitą dieną jau turėjau atvažiuot vandenų nuleidimui, bet nuvažiavus irgi niekas neskubėjo ten visko skatint.. paklausė tonų, atėjo pats skyriaus vedėjas, įvertino situaciją ir pasakė, kad su tokiu vaizdu dar dieną gali leist palaukt natūralios veiklos.. nes tonai buvo geri, aparatas fiksavo silpnus sąrėmius.. nors teoriškai jau turėjo iškart vest į gimdyklą, nes 10 dienų pernešiojimas.. bet va išleido dar namo ir pasakė kitą rytą 8h jau atvažiuot, jei visgi natūraliai neprasidės.. nu ir nuvažiavus kitą rytą jau pati žinojau, kad bus nuleidžiami vandenys, nes pagal echo rodmenis ir pagal pernešiojimo laiką tiesiog nebebuvo galima rizikuot ir laukt ilgiau.. ir sutikau su nuleidimu.. bet irgi viską darant iškart sakydavo.. perspėdavo, kad dabar patikrins kaklelį, dabar nuleis vandenis.. vyrui pasiūlydavo išeiti, jei jam nejauku, bet tikrai neliepdavo ir jis pasilikdavo o nuleidus vandenis pasimatė, kad jie jau žali ir su mekonijaus košytės gabaliukais.. tai faktas, kad jau tikrai buvo laikas nuleist vandenis.. galiausiai išvis dingo mažiuko tonai po vandenų nuleidimo, visi skyriaus gydytojai subėgo, puolė žiūrėt, kas darosi.. tada jau niekas nieko gražiai nebeaiškino, nes nebebuvo laiko tiesiog patys mane pavertė ant šono, užmovė deguonies kaukę, tuos laidukus ant pilvo pradėjo vis kitaip dėliot.. mintyse jau buvau nusiteikus, kad tuoj išvis mane išsiveš į operacinę bet neprireikė, viskas atsistatė, tonai atsirado, bet dėl jų dingimo iškart perspėjo, kad turės stebėt juos visą laiką.. tada man mintyse kilo kita baimė.. suvokiau, kad žali vandenys, pusei minutės dingę tonai, visa tai reiškė, kad negaliu gimdyt parą.. mažiukui pilve negerai.. ir labai bijojau medikamentinio skatinimo.. akušerės paklausiau, ar yra tikimybė, kad viskas savaime įsivažiuos, tai perspėjo, kad tokia galimybė yra, bet praktikoj dažniau tenka skatinti.. buvo jau paruošti vaistukai ant spintelės gimdykloj, bet davė dvi valandas kakleliui atsivert bent iki 5cm.. tuo metu buvo atsivėrę 2,5cm.. po tų dviejų valandų nebuvo 5cm, bet vistiek niekas neskubėjo skatint.. ir dar po 2 valandų vis dar nebuvo pilnų 5cm.. tiksliai jau nepasakysiu, bet užtruko gal 5-6 valandas, kol sulaukėm tų 5cm.. ir vistiek niekas neskubėjo skatint ;) o va tada jau pradėjo vertis labai greit, pradėjau vemt, užsimaniau lyg bezdėt akušerė neskubėjo kišt ten pirštų ir tikrint.. pasiūlė tiesiog nueit į wc, bet pasakiau, kad bijau pagimdyt galiausiai vėl pasakiau, kad tikrai lyg stumt norėčiau.. tai tik tada patikrino, kad 8cm ir baisiai nustebo, kad iš pradžių taip lėtai viskas, o tada tik pyst - 8cm.. pradėjo viską ruošt, ruošdamiesi pradėjo pasakot, kaip kvėpuot, ką daryt, kad lengviau būtų.. kol susiruošė, jau ir laikas gimdyt buvo prieš gimdymą paklausė dėl kirpimų, tai pasakiau, kad darytų viską pagal situaciją, nes aš tai nematau.. ir visgi kirpo, bet ir plyšau baisiai.. sakė jei nebūtų kirpę, tai plyšimas būtų buvęs išvis labai baisus.. giliai ir daug plyšau, siuvo labai ilgai ir dėliojo ten praktiškai dėlionę kaip po to juokėmės su akušere, tai ten jau gavosi vos ne siuvinėjimas kryželiu sugijo tiek plyšimas, tiek kirpimas labai gražiai.. tik dėl to gilaus plyšimo teko pakentėt nemažus skausmus kokią savaitėlę.. 

Žodžiu, labai išsiplėčiau, bet norėjau aprašyt, kaip realiai normalioj ligoninėj viskas vyksta.. ir kad tos intervencijos kartais tiesiog yra reikalingos norint išvengti tam tikrų komplikacijų ir problemų. Belieka pasirinkti įstaigą, kurios medikų profesionalumu ir kompetencija pasitikėtumėt ir tada galima gimdyti atsipalaidavus ir negalvojant apie jokius sąmokslus, kad tik būtų greičiau, jums blogiau ar vyrui maloniau

Tai cia labai graziai tave priziurejo sakyciau Ir taip ir turetu vykt - intervencijos tada, kai tikrai ju reikia. Tavo atveju kitoks mediku elgesys galejo turbut ir liudnai baigtis.

Tai as nesuabsoliutinu. Va cia ir yra ta siekiamybe, kad skatinimai, kirpimai ir panasiai - jei tik tikrai to reikia.

Tai va būtent, nereikia taip jau bijot tų medikų ir galvot, kad visi viską vien tik skubina.. sakau, svarbiausia pasirinkti tinkamą įstaigą ir tada ramiai sau gali atsiduot į jų rankas be jokių baimių man atrodo ir gimdymas tada sklandžiau vyksta, nes ir psichologinė būklė svarbi.. jei ten tarp sąrėmių dar bandyt sužiūrėt, ar kažkas kažko nepakišo pasirašyt, stebėt, ar kažko papildomai nepadarys ir pan, tai visas gimdymas - vienas didžiulis stresas.. aš kažkaip su pirmu iškart žinojau, kad Klinikose norėsiu gimdyt, o dar kai daugiau pasidomėjau, tai visai jokių klaustukų nebeliko.. antrą dabar irgi tikrai gimdysiu Klinikose ir esu visiškai rami dėl savo pasirinkimo

Yra progreso kai kuriose įstaigose, yra lyg ir Kaune kažkur kur propoguoja kuo mažesnį įsikišimą ir pan. Buvo daug kartų kartota, kad tai nėra absoliuti situacija visur, bet ne visi gali pasirinkti getas klinikas ir ne visi pataiko ant geros pamainos ir t.t. Todėl ir yra ta nežinomybė ko tikėtis, kas gali sukelti didelį stresą ir pabloginti gimdymą. Skaitau paskutinius atvejus iš fb gegužinukų grupės, ne iš senovės amžių ir tikrai mano manymu pasitaiko dar vis bereikalingo kišimosi. Plius visiems įkalta ta baimė pernešioti, bet tik nuo 42 savaitės prasideda pernešiojimas ir jei abiem yra viskas ok, daktarai neturėtų spausti ar gąsdinti nėštukių, nes jei organizmas nėra pasiruošes dar, padaugėja to įsikišimo tikimybė. Mekonijus irgi dar nėra nuosprendis, o gali būti tiesiog susiformavusios virškinimo sistemos požymis. 

Nereikia bijot medikų, bet reikia ir gerai išstudijuoti gimdymo procesą prieš susiduriant su jais ir turėti gerą užnugarį su savim

Imeldutia, aš nenoriu žinoma tavęs įkalbėti, kad tavo gimdymas buvo kažkuom blogas (gerai, kad viskas gerai ir tu patenkinta), bet tavo istoriją paimsiu kaip pavyzdį:

- Pernešiojimas iki 14 dienų yra visiškai normalu ir kištis nereikia. Net nebūtina tikrinti vaisiaus širdies tonus, jeigu yra pakankamai judesių, nėra pakilęs spaudimas, tt. Tavo atveju daktarai jau kėlė paniką - to visiškai nereikėjo.

- Vandenų nuleidimas yra visiškai neveiksminga priemonė gimdymo veiklai paskatinti. Tyrimai rodo, kad pusei moterų jie padeda, kitai pusei - tik labiau komplikuoja reikalą. Tau tiesiog pasisekė, kad veikla prasidėjo, bet turbūt ta veikla ir taip nebuvo už kalnų. Priešlaikinis, dirbtinis vandenų nuleidimas didina infekcijos riziką, ir gali sukelti vaisiui stresą (pvz dėl to galvoju, kad mekonijaus vandenyse atsirado).

- Taigi, tau greičiausiai prasidėjo intervencinė kaskada. Nuleido vandenis, vaikui stresas, atsirado mekonijaus vandenyse. Tikra tiesa, kad jeigu mekonijus atsiranda gimdymo pradžioje, situacija gali būti išties rimta, reikia skatinti, ir vaiką kiek įmanoma greičiau iškrapštyti lauk. Jeigu mekonijus atsiranda gimdymo gale, kai atsidarymas jau beveik pilnas, tada užtenka tiesiog stebėti situaciją, ar tonai geri, skatinti, skubinti nebūtina.

- Gimdymo veiklą skatinant, ir didėjant intervencijų skaičiui, labai didėja gimdymo traumų tikimybė. O pas tave tų intervencijų buvo nors vežimu vežk. Tiek priskatinus ir nagus prikaišiojus, kirpti ko gero buvo būtina, kad dar baisiau nebūtų.

Taigi toks retorinis klausimas, jeigu nebūtų tau nuleidę vandenų dirbtinai, galbūt nebūtų prireikę jokių intervencijų? Tyrimų rezultatai būtent tą ir patvirtina.

Man apie tokį gimdymą pagalvojus plaukai šiaušiasi.

Aišku, gerai, kad nors atsiklausė, bet akivaizdu, kad tinkamos informacijos tau nesuteikė, neinformavo apie visus už ir prieš, kad tu galėtum priimti tau geriausią sprendimą. Ir gerai, kad gražiai ir pagarbiai elgėsi, tai tikrai ne duotybė, ir taip būna ne tik Lietuvoje.

Labai įdomi teorija, kad mekonijaus atsirado tik nuleidus vandenis.. o kaip tada paaiškint faktą, kad mekonijus krito kartu su pirmais vandenų lašais? Ir tik iškritus mekonijui, normaliai išbėgo vandenys? Vaikas per galvą tikrai nepasituštino taip pat gimdymo veiklą skatinti buvo nuspręsta po echo, kuris parodė, kad placenta jau sena ir kraujotaka blogėja, ko pasekoje mažylis gauna mažiau deguonies.. beje, manau tai ir sukelia stresą ;) bent kursuose taip sakė.

Dėl pernešiojimo termino, tai vėlgi.. gimdymo terminas taip pat nebūna tip top tiksliai nustatytas.. tai gal aš jau ir buvau pernešiojus net daugiau.. čia jau velnias žino..

Beje, o kaip mekonijus gali atsirasti gimdymo pabaigoje? Ta prasme išoriškai jo niekaip nebepamatytum, nes tada jau vaiko galva būna įsistačiusi ir įsispaudusi į gimdymo kaklelį.. koks dar mekonijus?

Lankiau nemažai kursų, daug domėjausi apie natūralų gimdymą ir intervencijas.. bet iš tavęs daug negirdėtų dalykų perskaičiau  ​ 

O dėl retorinio klausimo.. galima paklausti ir iš kitos pusės.. jei nebūtų prakirpę vandenų ir nebūtų tokiu būdu paskatinę gimdymo, gal dabar šalia nemiegotų mano sūnus.. taigi.. renkamės kiekviena pagal save, iki kiek norim rizikuoti aš pasirinkau geriau būt kirpta, bet turėti sveiką ir gyvą vaiką ;) žinoma, negalima taip jau teigti, kad dar dieną panešiojus jau būtų viskas blogai.. bet tokios rizikos ant savo pečių aš nenorėjau..

Kai gimė mažiukas, pernešiojimo žymės jau buvo aiškios.. pasitvirtino, kad tikrai jau reikėjo gimdyti ;)