QUOTE(kubaa @ 2018 03 25, 17:50)
<p>Nes suede visa mano buvusia savigarba, nes itikejau, kad cia mano zmogus ir uzmerkiau akis i viska, veliau uz viska prisiimdavau sau kalte, atsiprasinejau, bandziau teisint visus jo poegius, kad pati orisiprasiau, pati kalta, negera, turiu keistis. Draugu nebelike, savigarbos nulis, jegu sia savaite irgi lygus nulis</p>
As irgi panasiai elgiuosi ir nei praradau savigarbos nei ka. Mokejimas pasiaukoti, puoseleti santykius tai kaip kiekvienas sugebejimas yra asmenybei pliusas. As tai darau, nes ja branginu, o ne del to, kad esu issigandusi siuksle. Kai kuriu dalyku kas mane zemintu, sakysim meluot, kad kazkam itikti - nedarau is principo.
Dar - man nereikia bet kokio buvimo kartu, o atsidavimu pagristu santykiu. jei to nera, tai imamasi visokiu pokalbiu ir pan. dalyku. Na jei atsibos tai jau bus ne mano sprendimas. Bet nepanasu...
O va kai zmones maivosi purkstauja kazka ten bando impulsyviai daryti, tai jau nekaip atrodo.
Papildyta:
QUOTE(kubaa @ 2018 03 25, 18:52)
<p>Tai kur ten sugrizo, kai vakar dar nuvaziavau pasikalbet.. Ir lengviau nera</p>
Na jus elementariai nesusisnekat.
Susisnekeejimas tai kai issiaiskinsit situacija, gal tikrai paaiskes kad viskas beprsmiska ir gyvenot iliuzijoje. O gal paaiskes, kad viskas gerai tiesiog skirtingi jusu mastymai (kai daznai buna vyru ir moteru)
Bet kad ta suzinot, reikia susikalbet, ieskot tu momentu kur nelabai suprantate ir bandyti suprasti skirtingus pasaulius