Sveikos. Nežinau, kiek noriu palaikymo, o gal daugiau asmeninių patirčių..savaitė kaip išėjau iš bendrų namų pas tėvus po dviejų metų bendro gyvenimo. Kažkokiam nuopoly esu, atrodo viskas slysta iš po kojų .. Taip, pykomes, bet visada tikėjau, kad mano žmogus ir pergyvensim viską . Kažkokia nevykele jauciuosi, kad taip viskas susikloste. Atrodo nuopolis, kad 30 metų moteris vėl gyvena su tevais... O dar skiriantis išgirdau baisiausių žodžių, kad čia viskas mano kaltė, kad aš blogiausia... Nezinau. Pasidalinkit patirtim, kaip pergyvenot tą laiką, kaip savęs neuzplakt
Na man kito dar tikrai nesinori, as savo klaidas suvokiu, baisiausia, kad zmogus ne.. Visiskas balaganas galvoj..
Tevai nieko nemano, mato, kad sunku man, todel i dusia nelenda..
Atrodo zmones dideles problemas issisprendzia, o cia luzom.. Blogiausia, kad jis labai uzdaras ir labai kaupia nuoskaudas, prisimena nezinia kada buvusius ivykius ir ju laikosi. As kitokia, as skaudulius moku blokuot
Na kaip ir sakau, pas mus arba labai didele meile arba labai dideli barniai. O kaltina nuoskaudom, kurios buvo pries metus, po kiuriu atrode jau viska issiaiskinom ir nereikia prie to paties kabintis. Tai tikrai mebuvo neistikimybe. Tai buvo mano skaudus zodziai. As taip pat turiu skauduliu, bet kazkaip ismokau ju neprikist, na si kart jau trukau, isejau, o dabar sunku iki negalejimo
Ar neziurejai laidos kur Rudoko buvus kalbejo apie ju santykius? Arba medaus menuo arba karas. Esu ir as turejus tokius santykius, niekur jie nenuvede, tik isvargino. Nes kazkuriuo "medaus menesio" metu, islysdavo kazkas is praeities ir tada karas! Vaiku zaidimai. Santykiai turi atnesti ramumo, saugumo jausma o ne trumpalaikius dziaugsmo isgyvenimus. Ir taip... Labai svarbu moketi pyktis be izeidinejimu. Beje as to dar tik mokausi...
Tai nera nei priezastys issiskirti, nei priezastis kartu gyventi (kad tipo nesipykstam).
Sakysim mes riejames kaip sunys, MB zodziu nesirenka... nelabai ka baisiau jau ir besugalvotu. (O as metodiskai dusinu, jei jau kitaip neimanoma).
Jei kas paziuretu is sono i musu razborkes tai iskviestu gal ir policija (nes pagalvotu, kad viens kita pribaigsim). Bet tai tik tam tikras bendravimo budas. Dazniausia tai viskas gerai, pasikabinimai ir dziaugsmas kad turim viens kita.
Zmones gyvena ne del sunkumu, o del bendru vertybiu ir geru dalyku. Verta apie tai pasneket kartu.
Kas yra gero, ka vertiname kitame zmoguje. O gal tikrai nieko gero?