Išsiskyrimas

Sveikos. Nežinau, kiek noriu palaikymo, o gal daugiau asmeninių patirčių..savaitė kaip išėjau iš bendrų namų pas tėvus po dviejų metų bendro gyvenimo. Kažkokiam nuopoly esu, atrodo viskas slysta iš po kojų .. Taip, pykomes, bet visada tikėjau, kad mano žmogus ir pergyvensim viską . Kažkokia nevykele jauciuosi, kad taip viskas susikloste. Atrodo nuopolis, kad 30 metų moteris vėl gyvena su tevais... O dar skiriantis išgirdau baisiausių žodžių, kad čia viskas mano kaltė, kad aš blogiausia... Nezinau. Pasidalinkit patirtim, kaip pergyvenot tą laiką, kaip savęs neuzplakt

Visiems pazystamas jausmas... Gal dar nepabaiga? Gal jums tiesiog reikia pertraukos? As visai neseniai tokia uzturejau, irgi buvo be galo skaudu, bet buvo gera pamoka abiems. Kaip manai kokios pagrindines priezastys issiskyrimo?

Nelabai as tikiu tokiom pertrauko... Issisemem matyt, labai didele meile,, bet per pykcius abu saves nekontroliuodavom, ziauriai skaudinom. Baisiausia turbut buvo, kai rinkausi daiktus, kad nestabde, nes jo manymu taip geriau. 

Maniskio manymu irgi "buvo geriau" ir tikrai buvo geriau. Daug pykciu turejom, nekalbadieniu ir t.t. po issiskyrimo vyno ir asaru daug. Iskart sokau ant kito ir tas kitas man padejo labai daug suprast. Tiesiog jame pamaciau kokia rakstis pati buvau... O ka mano tavo tevai apie sia situacija?

Na man kito dar tikrai nesinori, as savo klaidas suvokiu, baisiausia, kad zmogus ne.. Visiskas balaganas galvoj.. 

Tevai nieko nemano, mato, kad sunku man, todel i dusia nelenda..

Atrodo zmones dideles problemas issisprendzia, o cia luzom.. Blogiausia, kad jis labai uzdaras ir labai kaupia nuoskaudas, prisimena nezinia kada buvusius ivykius ir ju laikosi. As kitokia, as skaudulius moku blokuot

Jei tai galima vadint bendravimu, nes man tai panasiau buvo i sudo pilima ant manes, viena bloga, viena sugadinau viska, viena kalciausia ir kaip jam ramu dabar ir netrūksta nieko. Tik nesupratau ar taip kalbeti patogiau ar tikrai taip jauciasi

Na kaip ir sakau, pas mus arba labai didele meile arba labai dideli barniai. O kaltina nuoskaudom, kurios buvo pries metus, po kiuriu atrode jau viska issiaiskinom ir nereikia prie to paties kabintis. Tai tikrai mebuvo neistikimybe. Tai buvo mano skaudus zodziai. As taip pat turiu skauduliu, bet kazkaip ismokau ju neprikist, na si kart jau trukau, isejau, o dabar sunku iki negalejimo

Ar neziurejai laidos kur Rudoko buvus kalbejo apie ju santykius? Arba medaus menuo arba karas. Esu ir as turejus tokius santykius, niekur jie nenuvede, tik isvargino. Nes kazkuriuo "medaus menesio" metu, islysdavo kazkas is praeities ir tada karas! Vaiku zaidimai. Santykiai turi atnesti ramumo, saugumo jausma o ne trumpalaikius dziaugsmo isgyvenimus. Ir taip... Labai svarbu moketi pyktis be izeidinejimu. Beje as to dar tik mokausi...

Ziurejau ta laida. Viska as atrodo suvokiu, tik tas ramybes nesuteikia. Tiek buvau itikejusi i situos santykius, tiek vilciu idejusi, o dabr kaip skuduru per veida gavusi jaučiuosi. Lyg niekada ir nebuvau reikalinga