</p><p>Aš ne. Nebijau. Aš žinau, kad visada rasiu ką veikti. </p>
Labai geras ir įdomus klausimas. Ir nesugebėčiau atsakyti vienu sakiniu į jį, nes atsakymas susidėliotų iš daugybės pasvarstymų ir sakinių.
Iki kokių 35 metų absoliučiai nebijojau nei likti viena, nei skyrybų, nes tai buvo amžius, kai visada turėjau šalia daug draugių, tikrai būčiau turėjusi vyrišką dėmesį, jei būčiau likusi viena, turėjau savo būstą ir neblogą atlyginimą. Nebuvo jokios baimės likti vienai, nes viena vis tiek nebūčiau buvusi.
Pasikeitė požiūris po to, kai iš labai arti susidūriau su ilgalaikiais rūpesčiais dėl vyro tėvų ir savo mamos senatvės. Tokiu momentu jokiais būdais nenorėjau būti viena, nes tie žmonės, į kuriuos rėmiausi ir laikėmės kumštyje, buvo tik šeima. Visi kiti svetimi žmonės (draugai, tetos, pusseserės) šalia būna tol, kai rūpestis būna trumpas. Kai rūpestis ar bėda ilgalaikė, šalia tavęs svetimo žmogaus nebus, nes visi turi savo gyvenimus ir kažkokius rūpesčius. Niekas neprivalo gyventi tavo gyvenimo ir tavo bėdų. Tokios žaizdos išsilaižomos savyje arba savo šeimoje. Labai laiminga, kad turėjau šalia suprantantį, atsidavusį vyrą ir sūnų.
Taipogi nenorėčiau būti viena, turėdama namą. Jeigu neturtėčiau vyro, turėčiau parduoti tėviškės namus, nes be vyriškų rankų, su kaimo pijokais, kur nėra ko nusamdyt, aš tikrai neįstengčiau susitvarkyt. O apšiurusių namų tikrai nenorėčiau laikyt-man arba tobula ir išlaižyta, arba nereikia nieko. Šiurenos neleistų sąžinė turėti.
Tai čia gal tokie savanaudiški dalykai, kuriuos išvardinau.
Šiaip viena tikrai išgyvenčiau, susitvarkyčiau, nes visada buvau ir esu organizuota, valdinga, nepasimetanti dėl kažkokių situacijų. Bet šiuo metu, tarkim, tikrai nenorėčiau būti viena. Man gera, kai namuose esam trise, man smagu, kai susirenkam ir būnam tame viename kambaryje, kai gyvenam vienas kito džiaugsmais ir rūpesčiais. Man patinka valgyt kartu prie vieno stalo, patinka, kad grįžus po darbų apsikabinam, pasibučiuojam, sprendžiam iškilusius klausimus,patinka, kad jaučiu vyro dėmesį, šilumą, atsidavimą. Tikrai nenoriu gyvent viena. Bet kartais pabūti-noriu

Nešiojatės rankinėj vazeliną? Gal dar kažkur esat palikusi, kad būtų po ranka?
Turiu rankinėj, turiu darbo stalčiuj, dar turiu namuose vonios kambary.
Nebijočiau, bet tikrai nenorėčiau likti viena.