QUOTE(AŠA @ 2006 10 13, 13:38)
kadangi mamą išleis tik rytoj, važiuosiu aš, žiūrėsiu, skaitysiu... bet kai mama pasakė kad ją išleidžia, jau buvo, pasirodo, pasirašiusi viską 
ką viską nežinau, ji neskaitė, sako taigi daug popirerių duoda psirašyt, ir prieš kiekvieną operaciją duodavo susipažint su galimom rizikom... nu nebus čia nieko blogai, daktarai gi žino... ir dar aš gavau velnių, kad keliu vėją, nes paskui gydytojai supyks ir nebepriims jos gydytis 
na gera ta mano mama, labai gera, toks taikus ramus žmogelis...
Papildyta:
o ką mama pasirašė tai ir nesužinosiu, nes jai duos tik ligos istorijos nuorašą
ką viską nežinau, ji neskaitė, sako taigi daug popirerių duoda psirašyt, ir prieš kiekvieną operaciją duodavo susipažint su galimom rizikom... nu nebus čia nieko blogai, daktarai gi žino... ir dar aš gavau velnių, kad keliu vėją, nes paskui gydytojai supyks ir nebepriims jos gydytis na gera ta mano mama, labai gera, toks taikus ramus žmogelis...Papildyta:
o ką mama pasirašė tai ir nesužinosiu, nes jai duos tik ligos istorijos nuorašą
Man vis tiek įdomu, ką turi pasirašyti pacientas, išrašomas iš ligoninės? Darė man operaciją prieš kokius 4 metus, tai išrašydami tik nedarbingumo pažymėjimą davė ir ate. Gal dabar kažkas pasikeitė?
Kad prieš operacijas duoda pasirašyti, tai žinau, bet va išrašant...Gal iš tikrųjų klystų (labai tikiuosi), bet man kažkaip keistai čia...O tavo gera mama tegul mažiau būna gera. Gydytojai iš to duoną valgo, o pacientus bent jau turėtų ginti įstatymas. Jame labai aiškiai išdėstytos visos pacientų teisės, tarp jų ir teisė žinoti. Taip kad...
Ką mama pasirašė, gali sužinoti, jei paklausi gydytojų ar seselių. Juk turėtų žinoti, ką pasirašo pacientas, išrašomas iš ligoninės, jei tą lapą pasirašo visi
Keista situacija ir tiek 
QUOTE(vaiciuke @ 2006 10 13, 15:08)
Man vis tiek įdomu, ką turi pasirašyti pacientas, išrašomas iš ligoninės? Darė man
Duoda pasirasyti dokumentus, kuriuose aprasyta liga, kas buvo daroma, kokiais vaistais gydoma, kokie rezultatai ir pan. Man dave pasirasyti po viskam, kai su vaiku ligoninej su rotavirusu gulejom, tai jei norejau-galejau skaityti, o kadangi daktaru teplioniu neperskaitau
tai trumpai mane apsviete, sako, nieko bloga cia nera, tik parasoma kas buvo daroma, kad jei vel pkliusit ant dienu i ligonine tu paciu tyrimu nedarytu ir tu paciu vaistu neskirtu ir kad jus pretenziju del ju gydymo neturit-kazkas panasaus 
QUOTE(Sandrag @ 2006 10 13, 15:24)
Duoda pasirasyti dokumentus, kuriuose aprasyta liga, kas buvo daroma, kokiais vaistais gydoma, kokie rezultatai ir pan. Man dave pasirasyti po viskam, kai su vaiku ligoninej su rotavirusu gulejom, tai jei norejau-galejau skaityti, o kadangi daktaru teplioniu neperskaitau tai trumpai mane apsviete, sako, nieko bloga cia nera, tik parasoma kas buvo daroma, kad jei vel pkliusit ant dienu i ligonine tu paciu tyrimu nedarytu ir tu paciu vaistu neskirtu ir kad jus pretenziju del ju gydymo neturit-kazkas panasaus
tai trumpai mane apsviete, sako, nieko bloga cia nera, tik parasoma kas buvo daroma, kad jei vel pkliusit ant dienu i ligonine tu paciu tyrimu nedarytu ir tu paciu vaistu neskirtu ir kad jus pretenziju del ju gydymo neturit-kazkas panasaus O kodėl man nedavė?
Davė išrašą, kad gulėjau, kokia buvo liga ir tt, bet ten nieko nereikėjo pasirašyti Gal čia skirtingose ligoninėse, skirtinga tvarka
Perskaičiau tik pirmą ir paskutinį puslapį 
Bet pakraupau Pirma mintis ir man buvo, kad gal paskatinimo laukia, bet jei davėte...ir šitaip klinikose Vilniuje. Suprantu, kad sunku reikalauti, akis draskyti - aš irgi nemoku. Bet tokiu atveju reikia apsišarvuoti kantrybe ir nuolat tam gydytojui vaidentis akyse - klausti, klausti, klausti. Geriausia rytais, nes tada vyksta penkminutės ir jie privalo visi pereiti per palatas su vedėju priešakyje. Tada tiesiai prie visų galima iškamantinėti.
Dar galima būtų pekeisti gydytoją, tarkim, prašytis pas vedėją. Aplamai, jei nusimato kokia operacija, geriausia būtų tartis su skyriaus vedėjais (neseniai tėvuką operavo, tai aš čia biškį iš patirties).
Ir dar galima nueiti pasitikslinti pas ligoninės vyr. gydytoją. Mandagiai, žinoma, pasiteirauti, ar yra galimybių, kad jūsų mamą iš tokio skyriaus nemarintų badu ir nežinomybe, bet rastų laiko normaliai viską paaiškinti. Per penkminutę, manau, tikrai bent sakiniu būtų užsiminta apie tai.
Jaučiu, mano postas post factum. Laikykitės. Linkiu vėl sunegalavus patekti pas tikrai gerą gydytoją
Bet pakraupau Pirma mintis ir man buvo, kad gal paskatinimo laukia, bet jei davėte...ir šitaip klinikose Vilniuje. Suprantu, kad sunku reikalauti, akis draskyti - aš irgi nemoku. Bet tokiu atveju reikia apsišarvuoti kantrybe ir nuolat tam gydytojui vaidentis akyse - klausti, klausti, klausti. Geriausia rytais, nes tada vyksta penkminutės ir jie privalo visi pereiti per palatas su vedėju priešakyje. Tada tiesiai prie visų galima iškamantinėti.Dar galima būtų pekeisti gydytoją, tarkim, prašytis pas vedėją. Aplamai, jei nusimato kokia operacija, geriausia būtų tartis su skyriaus vedėjais (neseniai tėvuką operavo, tai aš čia biškį iš patirties).
Ir dar galima nueiti pasitikslinti pas ligoninės vyr. gydytoją. Mandagiai, žinoma, pasiteirauti, ar yra galimybių, kad jūsų mamą iš tokio skyriaus nemarintų badu ir nežinomybe, bet rastų laiko normaliai viską paaiškinti. Per penkminutę, manau, tikrai bent sakiniu būtų užsiminta apie tai.
Jaučiu, mano postas post factum. Laikykitės. Linkiu vėl sunegalavus patekti pas tikrai gerą gydytoją
Nors mažius ir zylioja aplinkui, bet suintrigavo ši istorija, perverčiau visus puslapius. Kitos jau sakė, bet pasikartosiu, tikrai nebijokit klausti. Dabar kaip tik, jei klausia, domisi artimieji, tai ir personalas visai kitaip žiūri - jie tarsi išsibudina, atkreipia dėmesį į pacientą (nesijuokit, bet pastebėjau). Ir netikėk mama, kad nenori, jog būtų lankoma - ji nenori tau trukdyti, nenori būti našta (mano tėtis irgi giedojo - neik, nesivargink, o kai nors kelioms minutėms atbėgdavau - akys iš karto prašvisdavo).
Beje, o pakartotinai turite gultis būtent į tą ligoninę ir pas tą patį gydytoją ? Gal mėginkit užsirašyti konsultacijai kitur. Papasakokit savo situaciją kitam gydytojui, paklauskit ar negalima būtų ką nors kitaip daryti? Nelaukit, kol užeis skausmai. Aš eičiau kur nors privačiai ir aptarčiau visą situaciją, jei reiktų išprašyčiau ultragarso tyrimą. Tik nesusilaukit vėl ekstra atvejo.
Beje, o pakartotinai turite gultis būtent į tą ligoninę ir pas tą patį gydytoją ? Gal mėginkit užsirašyti konsultacijai kitur. Papasakokit savo situaciją kitam gydytojui, paklauskit ar negalima būtų ką nors kitaip daryti? Nelaukit, kol užeis skausmai. Aš eičiau kur nors privačiai ir aptarčiau visą situaciją, jei reiktų išprašyčiau ultragarso tyrimą. Tik nesusilaukit vėl ekstra atvejo.
QUOTE(gelmytė @ 2006 10 11, 16:06)
o mane vien apie mintį, kad jiems reikia duoti, siutas ima. Iš mano algos valstybė kiekvieną mėnesį virš 400 lt atsega, tai tegul juos moka man, o aš kai reikės ir daktarams susimokėsiu, šiaip ar taip mokam- dantis taisom - mokam, kur benueisi visų kišenės atlapos.
tas ir yra baisiausia, kad mokame mokesčius (beja nemažus), o normalios pagalbos nesulaukiame net extra atveju, kaip neseniai buvo berniukui iš Kupiškio-lūžus mentės kaului Panevėžio gydytojai NET KETURIAS DIENAS !!!!nesurado "laisvo chirurgo ir laisvos operacinės". Tokius gydytojus tik kuo skubiau atleisti iš darbo, atimant licenziją visam gyvenimui. (užtektų pora atleisti, kiti pagalvotų prieš atsisakydami suteikti pagalbą).
QUOTE(MILVA @ 2006 10 13, 16:54)
Atleidimu nieko nebepagąsdinsi: dabar nerealiai trūksta slaugytojų bei gydytojų (išvažiavo daugelis į užsienį uždarbiauti)
Labai keista tokius dalykus skaityti apie gydytoją A.Ostapenko. Jei netingit, pasiskaitinėkite nuomones apie gydytojus sveikas.lt rubrikoje Įvertink gydytoją. Maždaug prieš metus ten mėginau sužinoti ką nors gero apie savo gydytoją (beje, nieko neradau), ir pastebėjau, kad daugiausia pagyrimų iš ligonių sulaukė maniškio gydytojo kolega (beje, iš to paties skyriaus) gyd. A.Ostapenko. Pamenu, tada dar susikrimtau, jog ne tą gydytoją pasirinkau... Asmeniškai jo nepažįstu, tačiau kai prieš metus teko porą mėnesių jau po lankymo valandų kiekvieną vakarą tupėti prie savojo ligonio, norėdamas pralinksminti kažkoks gydytojas mane užkalbindavo net koridoriuje (beje, nesu jauna gražuolė, kokias visi kalbina). Vėliau pririšau tą kažkokį gydytoją prie budinčiojo gydytojo pavardės - Ostapenko.
Mūsiškis gydytojas irgi buvo ne iš kalbiųjų, o ir matydavome jį toli gražu ne kiekvieną dieną. Svarbiausius dalykus sužinodavome lyg tarp kitko bei labai mažomis dozėmis. Tas man tada labai nepatiko. Tačiau dabar, kai viskas jau nutolo, suprantu, jog taip buvo geriausia. Neverta viską žinoti, o apie blogus dalykus, kurių mūsų atveju buvo gausybė, geriau, jei jau būtina, sužinoti mažomis porcijomis. Antraip, šito, neišprotėjus, būtų neįmanoma savyje sutalpinti.
Iš to, ką apie tavo mamos atvejį papasakojo skyriaus vedėjas (E.Poškus? V.Beiša?), matyt, jog jie stengėsi padaryti viską, kad išvengti baisiausio operacijos. Ar jiems pasisekė tai padaryti, laikas parodys. Tikėkimės, kad taip. Kad tavo mamai teko ilgokai laukti operacijų čia jau mūsų visos medicinos, o ne vieno gydytojo problema. Pati juk rašei, jog eilėje operuotis laukia ekstra-ligoniai, o tai jau, švelniai tariant, baisu. Gi tavo mama, kol nepagelto (sorry), prie tokių nepriskiriama. Štai ir užsibuvo eilėje, kurioje laukė ir pageltę ligoniai su nekroziniu pankreatitu (neduok, Dieve, tokio sulaukti...), ūmiu apendicitu ir kitokiomis ligomis, kurios su mirtimi poroje vaikšto, ir, kas be ko, grupelė ne tokių baisių ligonių, bet nusipirkusių eilėje aukštesnį prioritetą pas skyriaus vedėją. Tokie dalykai.
Mūsiškis gydytojas irgi buvo ne iš kalbiųjų, o ir matydavome jį toli gražu ne kiekvieną dieną. Svarbiausius dalykus sužinodavome lyg tarp kitko bei labai mažomis dozėmis. Tas man tada labai nepatiko. Tačiau dabar, kai viskas jau nutolo, suprantu, jog taip buvo geriausia. Neverta viską žinoti, o apie blogus dalykus, kurių mūsų atveju buvo gausybė, geriau, jei jau būtina, sužinoti mažomis porcijomis. Antraip, šito, neišprotėjus, būtų neįmanoma savyje sutalpinti.
Iš to, ką apie tavo mamos atvejį papasakojo skyriaus vedėjas (E.Poškus? V.Beiša?), matyt, jog jie stengėsi padaryti viską, kad išvengti baisiausio operacijos. Ar jiems pasisekė tai padaryti, laikas parodys. Tikėkimės, kad taip. Kad tavo mamai teko ilgokai laukti operacijų čia jau mūsų visos medicinos, o ne vieno gydytojo problema. Pati juk rašei, jog eilėje operuotis laukia ekstra-ligoniai, o tai jau, švelniai tariant, baisu. Gi tavo mama, kol nepagelto (sorry), prie tokių nepriskiriama. Štai ir užsibuvo eilėje, kurioje laukė ir pageltę ligoniai su nekroziniu pankreatitu (neduok, Dieve, tokio sulaukti...), ūmiu apendicitu ir kitokiomis ligomis, kurios su mirtimi poroje vaikšto, ir, kas be ko, grupelė ne tokių baisių ligonių, bet nusipirkusių eilėje aukštesnį prioritetą pas skyriaus vedėją. Tokie dalykai.
QUOTE(KRISTIDA @ 2006 10 14, 09:31)
Atleidimu nieko nebepagąsdinsi: dabar nerealiai trūksta slaugytojų bei gydytojų (išvažiavo daugelis į užsienį uždarbiauti)
su atimta licenzija ir uzsieny neisidarbinsi, todel gerokai pagalvotu pries issidirbinedami.
QUOTE(Silvute @ 2006 10 14, 19:32)
su atimta licenzija ir uzsieny neisidarbinsi, todel gerokai pagalvotu pries issidirbinedami.
Niekas neskuba licencijų atiminėti net ir už sunkesnius prasižengimus
Gydytojai vienas už kitą mūru stoja, patikėk
QUOTE(vi_ @ 2006 10 14, 12:43)
Labai keista tokius dalykus skaityti apie gydytoją A.Ostapenko. Jei netingit, pasiskaitinėkite nuomones apie gydytojus sveikas.lt rubrikoje Įvertink gydytoją. Maždaug prieš metus ten mėginau sužinoti ką nors gero apie savo gydytoją (beje, nieko neradau), ir pastebėjau, kad daugiausia pagyrimų iš ligonių sulaukė maniškio gydytojo kolega (beje, iš to paties skyriaus) gyd. A.Ostapenko. Pamenu, tada dar susikrimtau, jog ne tą gydytoją pasirinkau... Asmeniškai jo nepažįstu, tačiau kai prieš metus teko porą mėnesių jau po lankymo valandų kiekvieną vakarą tupėti prie savojo ligonio, norėdamas pralinksminti kažkoks gydytojas mane užkalbindavo net koridoriuje (beje, nesu jauna gražuolė, kokias visi kalbina). Vėliau pririšau tą kažkokį gydytoją prie budinčiojo gydytojo pavardės - Ostapenko.
Mūsiškis gydytojas irgi buvo ne iš kalbiųjų, o ir matydavome jį toli gražu ne kiekvieną dieną. Svarbiausius dalykus sužinodavome lyg tarp kitko bei labai mažomis dozėmis. Tas man tada labai nepatiko. Tačiau dabar, kai viskas jau nutolo, suprantu, jog taip buvo geriausia. Neverta viską žinoti, o apie blogus dalykus, kurių mūsų atveju buvo gausybė, geriau, jei jau būtina, sužinoti mažomis porcijomis. Antraip, šito, neišprotėjus, būtų neįmanoma savyje sutalpinti.
Iš to, ką apie tavo mamos atvejį papasakojo skyriaus vedėjas (E.Poškus? V.Beiša?), matyt, jog jie stengėsi padaryti viską, kad išvengti baisiausio operacijos. Ar jiems pasisekė tai padaryti, laikas parodys. Tikėkimės, kad taip. Kad tavo mamai teko ilgokai laukti operacijų čia jau mūsų visos medicinos, o ne vieno gydytojo problema. Pati juk rašei, jog eilėje operuotis laukia ekstra-ligoniai, o tai jau, švelniai tariant, baisu. Gi tavo mama, kol nepagelto (sorry), prie tokių nepriskiriama. Štai ir užsibuvo eilėje, kurioje laukė ir pageltę ligoniai su nekroziniu pankreatitu (neduok, Dieve, tokio sulaukti...), ūmiu apendicitu ir kitokiomis ligomis, kurios su mirtimi poroje vaikšto, ir, kas be ko, grupelė ne tokių baisių ligonių, bet nusipirkusių eilėje aukštesnį prioritetą pas skyriaus vedėją. Tokie dalykai.
Mūsiškis gydytojas irgi buvo ne iš kalbiųjų, o ir matydavome jį toli gražu ne kiekvieną dieną. Svarbiausius dalykus sužinodavome lyg tarp kitko bei labai mažomis dozėmis. Tas man tada labai nepatiko. Tačiau dabar, kai viskas jau nutolo, suprantu, jog taip buvo geriausia. Neverta viską žinoti, o apie blogus dalykus, kurių mūsų atveju buvo gausybė, geriau, jei jau būtina, sužinoti mažomis porcijomis. Antraip, šito, neišprotėjus, būtų neįmanoma savyje sutalpinti.
Iš to, ką apie tavo mamos atvejį papasakojo skyriaus vedėjas (E.Poškus? V.Beiša?), matyt, jog jie stengėsi padaryti viską, kad išvengti baisiausio operacijos. Ar jiems pasisekė tai padaryti, laikas parodys. Tikėkimės, kad taip. Kad tavo mamai teko ilgokai laukti operacijų čia jau mūsų visos medicinos, o ne vieno gydytojo problema. Pati juk rašei, jog eilėje operuotis laukia ekstra-ligoniai, o tai jau, švelniai tariant, baisu. Gi tavo mama, kol nepagelto (sorry), prie tokių nepriskiriama. Štai ir užsibuvo eilėje, kurioje laukė ir pageltę ligoniai su nekroziniu pankreatitu (neduok, Dieve, tokio sulaukti...), ūmiu apendicitu ir kitokiomis ligomis, kurios su mirtimi poroje vaikšto, ir, kas be ko, grupelė ne tokių baisių ligonių, bet nusipirkusių eilėje aukštesnį prioritetą pas skyriaus vedėją. Tokie dalykai.
Taip, šis gydytojas yra geriausias, labiausiai vertinamas, sakė, kad būtent pas jį yra eilės norinčių operuotis, ypač skydliaukę. Dėl jo kompetencijos nesiginčinu, tačiau kai žmogus keturias dienas praguli ligoninėj nevalgęs ir visas tas dienas maitinamas tik pažadais: "Nevalgykit, ryt opruosim..", o operacijos kaip nėr taip nėr, tai žinokit net ramiausiam žmogui nervai sukyla... ypač kai dar sužinai, kas tie "Extra" (nekalbu, gink Dieve, apie visus, bet vienas pavyzdys konkretus, kad moteriškei siūlė atrasti laiko ir atsigulti operuotis seniai, tačiau ji štai dabar susiruošė, pažįstama paragino, čia pat chirurgų pažįstamų susirado ir pati atvažiavusi patapo ta "extra"...)...
Gelta... Perskaičiau lapą, kurį davė išrašius iš ligoninės, pasirodo, jau gulint ligoninėje jai buvo atsiradusi
... paskui požymiai dingo...Taip, kai praeina laikas, kai viskas apsiramina, gal kiek kitomis akimis pažiūri į viską "ai, ne tai ten ir blogai buvo, svarbu, kad dabar jau gerai, mama namie, tikėkimės, kad per tą mėnesį nieko blogo nenutiks, akmuo iškris, nuvažiuos kontroliniam patikrinimui, pažiūrės, kad viskas gerai ir išleis namo".. Bet po tokios patirties (man ir ammai tai buvo pirmas toks kartas) visada lieka baimė "o kas, jei namuose atsitiks kas blogo ir nespėsim nuvažiuot, "o jei nuvažiavus vėl bus tas pats laukimas, nervai ir pan." ir... nusivylimas gydytojais
Ypač kai po viskam grįžęs ligonis atsiveria ir papasakoja viską jau nebegražindamas situacijos
