QUOTE(Saule100 @ 2006 10 12, 13:00)
Aš išviso nesuvokiu
kodėl ji dar neoperuota-per laparotomiją. Tai pats greičiausias ir lengviausias būdas šiuo atveju? Mistika kažkokia, pačiai pikta pasidarė.
vat to ir aš nesuprantu... bet jie gydytojai, jie žino... gal kad latake tas akmuo tai taip negalima, nes tulžį kai išiminėjo su visais akmenim tai laparoskopu
bet kodėl tada nepjauna
Papildyta:
QUOTE(Hestija @ 2006 10 12, 11:53)
AŠA, pirmiausia ir svarbiausiai, ką noriu patarti- nuvažiuok. Vyrą (meilužį, draugą, kaimyną) po pažastimi- ir važiuok. Principas toks- jei niekas iš artimųjų nelanko (ar lanko mažai), nuolat neklausinėja, kas kur ir kaip, nemina slenksčio, vadinasi, žmogelis niekam nerūpi. O jei nerūpi, tai kam juo rūpintis daktarams? Liūdna ir graudu, bet taip yra
Aplanko ja draugė, pusseserė, ir aš buvau nuvažiavus... ne kasdien, aišku, nes mama nenori, nemėgsta lankytojų...
QUOTE(leputė @ 2006 10 12, 14:48)
Va čia, tiesą sakant, aš Tavęs ir nebesuprantu...
Negi Tu nieko nenori pasakyti ar paklausti gydytojo? "Sakys..." Ir Tu sakysi... Niekas gi nesako, kad eitum koliotis. Pasikalbėsit normaliu tonu, ir, galimas daiktas, gydytojas, Tau normaliai paaškins savo veiksmus, galgi ten ne viskas taip blogai...
Kai įsiskaitau savo žodžius ir aš savęs nesuprantu... taip, reikia veikti, sutinku, bet truksta ryžto ar dar kažko... nežinau... jei mama jo nesugeba paklaust, nes jis pradėjęs kalbėti pusėj žodžio jau lekia iš palatos - reikalai, ligoniai... tai ką aš...
Papildyta:
o dar turbūt bijau... pakenkt mama... ji vis kartoja "nevažiuok, neskambink gydytojui, naklausinėk, nelįsk - jiems nepatinka ir paskui bus man blogiau"... turbūt to labiausia ir bijau... kaip tikra svarstyklė, noriu taikos, darnos ir ramybės, noriu, kad visiems, o ypač mamai, būtų gerai, protu suprantu, kad reikia kažką daryti, bet bijau, nesirįžtu, nepradedu, nes nežinau, nesu tikra, ar nuo to bus geriau, ar... tik pakenksiu...