Sveikos Uu, kokius pokalbius praleidau grange, džiugu dėl naujų namų Jau įrengtą įsigijote?
Jefimija, kaip tau sekasi pilvą auginti? Kaip su pykinimais, nekamuoja per daug?
Beje siandien susipykau su gera drauge, del jos nuolatinio klausinejimo kada vaikai, ar jau galiu sveikinti, neislaikiau ir pamokiau mandagumo tai aisku liko labai nepatenkinta
Beje siandien susipykau su gera drauge, del jos nuolatinio klausinejimo kada vakai, ar jau galiu sveikinti, neislaikiau ir pamokiau mandagumo tai aisku liko labai nepatenkinta
Ir labai gerai, aš jau ir nebesitaikstau... Ypač supykdė, kai neseniai garsiai pamąstėm prie tėvų, kad norime kokio gyvūnėlio, tai išputę akis aiškino, kad kokie dar gyvūnai, ne jų reikia, o vaikų
Beje, aš irgi pagalvoju, kad nereikėjo taip ilgai laukti, ir sąlygos tam buvo ankščiau, bet vyras dar nebuvo pasiruošęs, tai palaukėm, kad būtų abipusis noras
Kaip įdomiai, prieš O ir per jaučiau krūtinę, padilgčiojimus, tempimus, jautri buvo, o dabar po O - nieko Kiekvienas ciklas vis kitoks
ne ne ne taip viskas buvo.
aisku kad buvo daryti visas pilnas ir papildomi kraujo tyrimai n kartu per tuos visus metus.
man su skydliauke niekada nebuvo problemu iki pastojant pries tuos 2.5 metu. nestumo metu kai dare tyrima sake kad truputi sutrikus veikla ir nuo kazkelintos ten savaites pradejau gert tyroksina. kiti vit ir rodikliai apart gelezies buvo geri, nei vienas nebuvo tada kritines ribos.
kai praradau tai tyroksino nebegeriau, po menesio, po triju ir po pusmecio dariau tyrimus, ir tuo metu skydliauke buvo vel susinormalizavus, tai nebuvo prasmes gert jei viskas ok. daugiau pries kazkelinta kai vel pradejom dare irgi paziuret ar nereikia, ir buvo ok...
daugiau nepamenu pries paskutini ivf man atrodo nedare pilno tyrimo, tik hormoninius.
kai nebepavyko tada palikau viska ir pradejau aiskintis giliau kame problema.
toks jausmas kad viskas po paskutinio karto + papildomas stresas is kitur viska man padare per kelis menesius. gali but tiesiog visumoj nusilpus ir tiek.
uz tat dabar neskubu, geriau palauksiu dar pusmeti bet kad pradet paskutini karta pilnai pasiruosus ir padarius kas imanoma. ir ne tik del to, bet ir del savo sveikatos, aisku.
aciu
ne, tuscias, bet ne naujas butas. na 2002 m. tiek, kad nereikia daug griaut ar ka, tik perdazyt viska, atgaivint ir noriu spintele papildoma i virtuve primontuot. daugiau tik baldai. tai dabar pats smagumas
aciu
ne, tuscias, bet ne naujas butas. na 2002 m. tiek, kad nereikia daug griaut ar ka, tik perdazyt viska, atgaivint ir noriu spintele papildoma i virtuve primontuot. daugiau tik baldai. tai dabar pats smagumas
Aaj, tai visai gerai, jeigu reikės tik persidaryti kas yra Labai daug vargo nukrenta
Siandien gal kokia "pasiutusiu gyvaciu" diena, nes ir as turejau mini konflikta su kandzia kolege.
Turime bendra pazistama, kuriai greitai sueis 25 metukai. Kolege uzklause, galbut ka zinau, gal toji pazistama laukiasi. Atsakiau, kad ne. Tai ji ironiskai nusisaipe ir tare: "25 metai, jau butu pats laikas. Tokios va laukia, laukia, o poto verkia, kad negali pastoti". Puikiai supratau, kad si replika liecia ir mane (ne pirmas kartas).
Anksciau dar ne taip reaguodavau i tokius pasisakymus, bet db, kai budama CIA pamaciau, kaip tai gali buti sunku, pajutau zveriska poreiki issilieti uz visas moteris
As nezinau, kaip pas jus merginos, bet man tokias replikas meto tik MOTERYS ir tik tos, kurios pacios gimde gana jaunos
As nezinau, kaip pas jus merginos, bet man tokias replikas meto tik MOTERYS ir tik tos, kurios pacios gimde gana jaunos
Na esu kartą ir iš vyro girdėjusi pasakymą, kad reiktų pirmą pagimdyti iki 30 m. Bet čia ne man, o tik šiaip bendraujant pasakė
Dažniausiai tai jo, moterys mėto tokias replikas, ypač kurios mėgsta į kitų reikalus lįsti
Beje siandien susipykau su gera drauge, del jos nuolatinio klausinejimo kada vaikai, ar jau galiu sveikinti, neislaikiau ir pamokiau mandagumo tai aisku liko labai nepatenkinta
</p><p>Turime bendra pazistama, kuriai greitai sueis 25 metukai. Kolege uzklause, galbut ka zinau, gal toji pazistama laukiasi. Atsakiau, kad ne. Tai ji ironiskai nusisaipe ir tare: "25 metai, jau butu pats laikas. Tokios va laukia, laukia, o poto verkia, kad negali pastoti". Puikiai supratau, kad si replika liecia ir mane (ne pirmas kartas).</p><p></p><p>Anksciau dar ne taip reaguodavau i tokius pasisakymus, bet db, kai budama CIA pamaciau, kaip tai gali buti sunku, pajutau zveriska poreiki issilieti uz visas moteris </p><p></p><p>As nezinau, kaip pas jus merginos, bet man tokias replikas meto tik MOTERYS ir tik tos, kurios pacios gimde gana jaunos </p>
Sveikos
mes kiek apstabdem planavimą.. nors kaip žinia, per kelis ciklus nieko neįvyko, tai gal ir nereiktų nieko stabdyt, bet visgi.. juk būna kaip tyčia, kai nesitiki ir yra.. bet naujas darbas ir dar laukia kelios dantų procedūros..kur daug vaistų teks sugert paskui.
Bet palietėt jautrią temą.. aš ir labai jautriai į tokius klausimus pradėjau reaguot.. gal dėl to, kad supratom kad vat nebus taip kad, op ir yra.. ir šiaip juk čia ne duonos į parduotuvę nusipirkt.. ir tikrai labai skaudinti toks klausimas gali
Keisčiausia, kad žmonės net nelaiko šį klausimą "jautriu" arba tokiu, kurį neturėtum imti vat ir klausti. Buvo atvejis, su draugų pora kalbėjomes ir draugas užklausė - ar mes nesilaukiam. Nu va taip, iš kažkur sugalvojo paklaust tada mano vyras kažką trumpai aiškiai atsakė (jis daug rimčiau į tokius klausimus atsakinėja..kiečiau..t.y. taip kaip aš nemoku:()..o tada sekė pokalbis apie kitą draugų porą, kuri įsigijo geroj vietoj butą. Mano vyras paklausė - kiek toks butas galėtų kainuot? Draugo ats. "nu čia labai asmeninis klausimas, aš tokių neklausiu." Tai pala pala - vaikų darymas neasmeninis klausimas, o vat buto pirkimas jau asmeninis
žodžiu.. tikrai liūdina tokie klausimai..
Kas dėl visų gyvenimo etapų.. tai aš irgi pagalvoju..gal reikėjo greičiau viską.. mes irgi..padraugavom, susituokėm, nusipirkom butą, įsikūrėm.. ir atėjo tas noras tik va, supratom, kad lengva nebus
Išsipasakojau
Gražaus savaitgalio merginos
Jefimija, kaip tau sekasi pilvą auginti? Kaip su pykinimais, nekamuoja per daug?
Pykinimai baigiasi. Pats baisiausias pykinimas praėjo jau, bet užeina vis dar lengvesnis. Padeda rūgštūs vaisiai, tai gyva obuoliais ir apelsinais . Dienos metu būna dar. Prasidėjo užtat kiti džiaugsmai - pradėjau dusti eidama, ypač lipdama laiptais , spaudimas šokinėja, kartais labai užsvaigsta galva, ypač jeigu staigiai atsistoju. Akušerė sakė, kad normalu, nes daugėja kraujo apytakoje ir kad būtinai turiu eiti sportuoti. Bet dar neprisiruošiau
Pilvūziukas jau toks iššoko matau kol kas tik aš, vyras nemato . Numečiau nemažai svorio (neturiu svarstyklių, bet jaučiu ant rūbų, viskas tragiškai kabo), tai aplinkiniai dėl jokių įtarimų neturi . Arba mandagiai tyli
Darbe jau pasipasakojau irgi. Sureagavo normaliai, pozityviai, pasveikino, sako, na toks gyvenimas Žiūrėsim. Kitą savaitę pradedu dirbti. Pasakiau labiausiai dėl savęs, nes tikrai labai nervinausi. O streso man mažiausiai reikia. Jeigu išmes per bandomąjį, tai gal taip ir turi būti - tokiai kompanijai dirbti ir taip nenorėčiau
Kalbėjot apie gyvates. Aš iš tų bjaurių bobų, kurios į tokius klausimus kerta atgal taip, kad maža nepasirodo. Išvadina kartais akiplėša. Tada irgi atsikertu, o į miegamąjį lysti nėra akiplėšiška? Iš kur tau žinoti, gal mes bandom jau n metų, gal turime ligų, ir po šito tavo supersto klausimo verksiu savaitę? Nepagalvojai? Tai dabar pagalvosi žodžiu, nesusituriu ir net neplanuoju Bet užtat paprastai vieno klausimo (ir atsakymo) užtenka, apeina šviesmečiais šitą temą paskui. Ir pastebėjau, kad pradėjau užstoti ir kitas moteris, jei kas prie manęs jų pasiteirauja. Numetu bajeriuką užklausiusiai - tai gal pati pasidalinsi patirtimi, kokia poza pastojai? Per daug asmeniška? O kodėl?