QUOTE(Iš_Šviesos @ 2019 05 16, 11:12)
<p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author=">Siaip moteris namie, darbe gali ramiai gyventi, kol atitinka stereotipini ivaizdi: savo vietoje, aukstai nelipa, pirmoj vietoj seima, rupestinga, svelni ir t.t. Kai tik einama pries sita paveiksla, prasideda spaudimas is
Tu kazkaip idomiai kalbi.
Seima ir turi buti pirmoje vietoje, ypac kai yra vaikai. Darbas, karjera, lipimas aukstai yra laikina. Nes normali seima yra uzuoveja, o vaikai -ateitis. Jokia karjera ir aukstos pareigos neatstos vaiku, ju meiles, tiesiog neturesi su kuo visu tuo pasidziaugti, pasidalinti. Jokiam darbe nebusi reikalinga, kai susirgsi, atsitiks beda, darbdavys neslaugys taves, kad ir kokia super specialiste busi. Moterys nepasiekia aukstumu ne todel, kad jos moterys, o todel, kad didzioji dauguma turi vaiku ir joms jie svarbesni negu aukstas postas, kuriame reikes dirbti virsvalandzius, daznai nebuti namuose, negales bet kada nuvaziuoti i vaiko darzeli, mokykla atsitikus kazkam ir t.t. As visa laika dirbu, bet seima t.y. vaikai man pirmoje vietoje, prie ju derinau darba, jo laika, atstuma ir kitus dalykus. Nesu mama vista pereksle, turiu ir savo pomegiu, ir laiko sau, ir einu kur noriu, bet vaikai svarbiausia. Ir dabar, kai jau beveik suauge, nieko nesigailiu, nieko nepraradau ir nieko nekeisciau, visko uzteko man ir darbines veiklos, pareigu, mokslo ir seimos.
Tegul nors truputį Dievas turi būti... (O. Zacharenkovas)
Ir duok Dieve jums dvigubai to, ko linkite man!