QUOTE(lutuke123 @ 2019 05 09, 20:09)
bet kaip jus ziuriu
nepatinka teisybe, kaip jos bijot, griebetes kazkokiu vejisku dalyku, uz siaudo uz to sirijaus , neber prie ko risikabint? ka dar sukursit ?</p><p>man asmensikai nesisveicia, kad kas bus geriau salyje greitu metu, tai ir tas puidokas man nera kazkoks issigelbejimo mesijas. Bet tai sventa trijule tiek prisidirbusi,kad visi kiti kaip angeliukai kol kas, bet siaip ko jus parinates, senai prezidentas parinktas, nepergyvenkit jav dar jusu nepaliks greitai, "saugos"</p>
Ar jūs žinote tą teisybę?
Paskaitot straipsnelius ir įsivaizduojat, kad viską supratot apie krizę, skolas, palūkanas, TVF, betgi tai ne info, o kąsneliai, kad būtų skaitoma. Teisybės tame NĖRA.
Norit teisybės - apie skolinimąsi, kur geriau, ar TVF, ar paprastuose bankuose, lyginkit Latvijos ir Lietuvos BVP po krizės (GDP) (Eurostato duombazėse info agreguota, t.y. sulyginus skirtingų šalių skaičiavimo metodikas). Matysit, kuri šalis greičiau atsigavo. Parsisiųskit ekselinę bylą ir pasidėliokit kitimo greitį.
Dėl ko palūkanos Lt didelės - dėl to, kad šalis pagal įvairius kriterijus gauna skolinimosi reitingą, nuo jo priklauso, kiek tarptautinėse rinkose šalis laikoma patikima ir kiek rizikinga jai skolinti. Lt krizės metu neblizgėjo, tad reitingas nebuvo geras, vadinasi, paskolos, kur beimtum, turėtų aukštas palūkanas.
Analitikų nuomone, geriausiai su krize susitvarkė Lenkija: jie devalvavo zlotą, padalino krizės nuostolius visiems, tačiau neturtingesni prarado mažiau, turtingesni prarado daugiau. Lt to negalėjo daryti, nes siekė euro, viena iš sąlygų - stabili valiuta (o devalvuojama skaitosi ne tokia stabili).
Lietuvos problema ta, kad ji po krizės atsigavo praėjus kokiems 2 m., bet padidėjo pajamų išsisluoksniavmas, t.y. pelnai užaugo iki prieškrizinio lygio ir jį pralenkė, o darbo užmokesčiui tenkanti dalis liko sumažėjusi. Va čia visos bėdos. Tik nei Šimonytė, nei dar kažkas šito neišspręs, nes įrankis jų rankose tik minimali alga ar koeficientai.
Papildyta:
QUOTE(lutuke123 @ 2019 05 09, 20:06)
<p>kokie uzsienio ekonomistai? bankinikas is skandinavijos?
ar tie kur skolino
ar tie, kur pasipelne is krizes?</p><p></p><p>tau niekas nerodiklis, tu gi sventai itikejusi i landsbergiu religija ir ju tiesas, tau siktu ant galvos jie dziaugtumeisi ar ne taip?</p><p></p><p>tai sakai Lietuvoje nera ekonomistu geru vaje vaje..... pirma sukure krize , paskui didvyriskai ja isprende, su keliais milijonais turtingesni ....</p>
Nelaikykit bankininkų tokiais durniais, kurie nesuvokia, kad pasipelnymas iš krizės yra trumpalaikis ir netvarus. Koks pasipelnymas iš krizės gali būti? Bankai skolina pinigus (t.y. juos ,,parduoda'') už didesnę kainą, nei patys ,,perka'', t.y. skolinasi. Kada galima išdalinti daugiau paskolų, ar kai šaly ekonomika auga, ar kai krizė? Kada didėja vartojimas, t.y. sukasi daugiau pinigų, ar kai visi susipaudę taupo, ar kai dirba, uždirba, turi pinigų ir juos leidžia?
Gi ta krizės užspausta šalis išvis susibankrotinti gali ir bankai liks be paskolintų pinigų ir be jokių naudų...
