Plepalai apie dienos įvykius

Kažin kaip šnekėtum jei tavo vaikas savanoriškai kalėjiman užsidarytų. Tėvai visad savo vaikui nori tik gero, nori, kad jų giminę pratęstų, nori matyti anūkus. Deja, mano minėti vientutę dukrą teturėjo. O dukrai dzin, matant kaip tėvams širdis plyšta. Savos ambicijos svarbiau. Aišku, ką išsiauklėjo tą ir turi. Patys kalti. Bet žmogiškai, man jos gaila, tėvų irgi.

Maja dar kart sakau, kas tau atrodo kalejimas, kazkam atrodo gyvenimas, kas tau atrodo kazkoks blogis , kazkam geris, nejau taip sunku pirimti, kad ne visi vadovaujasi gyvenime tavo supratimu apie gyvenima? ir tai ka siulai tu pvz lesbietes gyvenimas -  kriskcioniui yra kelias i amzina pragara  

O tai ko tie tevai tik viena turejo, reikejo kelis pasigimdyti, ir nereiktu dabar plysauti... bet koks egoizmas, matai kas jiems geriau, jei anuku nori , gal vein ju tokie norai mergina nuvede i vienuolyna tai kokie jie krikscionys? vat ir isbande dievulis ju tikejima. Butent jiems savo ambicijos svarbiau.Tu cia rimtai??? tu pati gimdytum vaikus tevams, nes jei to nori???? o je ivyro gero nerandi, jei meiles nera?? vis tike gidmyt tevam O jei ta mergina nevaisinga butu tai kas tada?

As suprantu, kad tu galbut nesi tikinti, bet man jos pasirinkimai ir jos kelias nei stebina, nei gailescio sukelia, ji dar jauna nores persigalvos. Jei ne, tai gal jos kelias, ji gal daug daugiau nuveks gyvenime budama vienuole, nei tu jos likimo nezinai, nei jos kelio nei Dievo planu. teko bendraut su vienuoliais, nuostabus zmones, sviesus, suteikiantys daug gerio bendruomenems, kuo ju kelias blogesnis, nei seimoje gyvenant? butinai visiems pasidaugint reikia, ne visiems gal skirta...

Man tai gražu pagonių apeigos. Naisiuose tais metais kai kalnas padarytas buvo, toj Naisių vasaros šventėj buvau. Tikrai įspūdinga, gražu tos pagoniškos apeigos. Taip pat kartą dalyvavau vestuvėse su pagoniškom apeigom. Daug užsieniečių buvo, visi susižavėję pagoniškom apeigom prie laužo buvo. O krikščionybė per kraują ir lavonus mums buvo atnešta. O mūsų protėviai pataikūniškai ją prėmė.

Pagonis vakarieciu vartotas keiksmazodis nusakyti lietuviams, baltams ir kitiems pagal juos laukiniams.

O tos apeigos tai sou, nei kas zino kokios jos buvo, nei ka, prisigalvoja nesmaoniu  

Taip teisingai, visos religijos per krauja ateina ....

Musu proteviai nebeturejo ka daryti, kaip ir dabar mes nebeturim, ka ir sakiau, laisve tesesi iki kriskcionybes priemimo...

A, nu gal. Kažkaip neseku aš tų religinių kalbų tiek įdėmiai.

Man asmeniškai visi ekspresyviai religingi (tikintys) žmonės (nepriklausomai nuo religijos/tikėjimo) gerokai trenkti ir keisti atrodo Nu labai labai subjektyviai ir nuoširdžiai. Ar tai būtų Montevertė su savo demonais (ar kuom ji ten tiki), ar perdėtai religingi krikščionys, kurie savo gyvenimą religinėmis tiesomis grindžia ir galvą "šventu" vandeniu plaunasi. Nu bet jei jiems gerai, tai ką aš dabar ... tegu

Jei į temą apie tikybą mokykloje, tai mano sūnus sugalvojo penktoj klasėj tikybą pradėti lankyti, nemačiau jokios bėdos tame. Norėjo -ėjo, nebenori - nebeina. Norėtų prie pirmos komunijos eiti - pirmyn, atlankyk ten viską kas priklauso ir eik. Nenori, tai ir nereikia. Tiesa, nepastebėjau, kad kažkaip tai mokymosi rezultatai nuo to pasikeitę būtų

Butentm tik gal ne tikintys, o ispazystantys kazkokia religija iki fanatizmo , siaip is visko galima ta religija pasidaryti. Kaip ir sakiau ci azmogus toks buna, tik priklausomai i kokia terpe pakliuva... O siaip tikejimas juk nieko blogo visi kakzuom tikime.

Tai jei nekrikstijot, tai negaletu eiti komunijos o jei krikstijot butu keista su tokiu poziuriu.

Tiek to, įtikinot. gal iš tikrųjų žmogus gali būti laimingas pasirinkęs tokį gyvenimą. Sunku suprasti, bet jei yra manančių taip, tai tenka sutikti, kad ji laiminga. O tėvams to ir užtekti turėtų, kad jų vaikas laimingas. Nors aš iki šiol abejojau, kad taip gali būti, galvojau, gal kažkas meilės reikaluose nepasisekė, gal tikrai ko užvartojo... Tebunie, įtikinot

Nesenai per emigrantus rode apie mociute gyvenancia Jav, kuri buvo vienuole, bet per kara pabego i Jav ir ten atsisake izadu, susituoke susilauke vaiku, taigi viska simanoma, jei persigalvoji. 

Yra ir mylinciu ir mylejusiu vienuolyne. Pamenu buvau tokiame seminare, kurie vede veinas pranciskonas, jis pasakojo, kad atejusiem jauniem broliam visada sako, kad jei nera myleje moters, tai neturi teises duoti izadu, nes nezino ko atsisako, ir ar tikrai nori atsisakyti Zinau viena vienuoli ,kuris aug metu mylejo viena moteri ir ji ji ir ta meile buvo platoniska, bet va Dievo pasaukimas jam buvo svarbiau. 

O dabar lendancios istorijos apie popieziu Pauliu II meiles istorija ir galima sunu, as ir stebejausi seniau ,kaip jis tiek zino daug apie meile , jei pats nemylejes.... visko buna su tais vieuoliais, ir kunigais.

Bet pabuvus bet kokioj religinej grupei tai labai veza, kaip butent kaip narkotikai, bet tai dvasine busena, tas bendrumas, geris, tyrumas, kurio taip zmones pasiilgsta gyvenime, nuosirdus bendravimas, maldos drauge ir tikejimas, kad darai kazka gero. Tai jei zmogus seimoje nepatyre artumo, meiles, jis ir uzsikabina uz to. Gyvenimas vienuolyne - tai pirmiausia gyvenimas benduromeneje, dideleje seimoje ir tai ne kalejimas, kazin ar sukimasis tarp darbo - namu ne didesnis kalejimas.... o jei zmogus nevaisingas, tai koks skirtumas?

O tiem tevam gali perduoti, kad svarbiausia jie palaikytu dukra ir paskaytu, kad visada palaikys, jei ji ir persigalvotu, bet jokiu budu jos neverstu ir nebandytu ikalbeti, nes butent mamos pergyvenimai gal ja ten ir laiko, nes kuri tai , del ko bijai, pergyveni...

Taigi ir pakrikštytume tuo pačiu, jei jau norėtų. Nematau bėdos.

Darytum kazka, ko ne nesuvoki vaikui? as suprantu kai leidi suaugusiam pasirinkti, bet niekad nesutikciau vaika atiduoti kazkokiai religijai, nei apipjaustyciau, nei krikstyciau. Uzaugs nores pasirinks. Uztenka manes nesiklause prikrikstyjo