vieną nestudentę kaimynas atseit juoda varna išvadino, už tai jinai jį į teismą padavė. Tiek kiek žinau, bylos ji nelaimėjo, pinigų išsireikalaut nepavyko už garbės ir orumo įžeidimą . Tik procesas žmogui, žinoma, malonus nebuvo...
Aš bandau įsivaizduoti mokytoją/dėstytoją, kuris kalba kaip iš knygos, literatūrine kalba, su minimum intonacijos. Buvo tokių. Ką jie ten kalbėjo - neprisimenu. Bet tuo metu buvo labai neįdomu. Nuobodu. Dėmesį sukoncentruodavo tik koks nors "išskirtinis' pasakymas, aštresnė frazė, juokelis ar bent savais žodžiais aiškinamas dalykas... dar labiau prispaudus mokytojus, ir prigrasius, kad negali būti kalboje jokios hiperbolizacijos, jokių perkeltinių reikšmių, tik dalykinė kalba ir pan... viskas neatsisuks prieš pačius mokinius? Jų išmokimo kokybė nenukris dar labiau? Aš čia tik mąstau garsiai
Ir pavadinimas paukštyte manęs asmeniškai nė kiek neįžeistų. Žąsim, višta, gegute - taip, net labai (nes nėra jokio pagrindo mane taip vadinti ir nors tie paukščiai visai nėra koks blogis, apeliuoja į savybes "kvailumas", "bloga motina" - nepelnytai - tai įžeidu). Gulbe, lakštingala, zyle - ne . Varna - jeigu balta varna - neįsižeisčiau, juoda irgi ne, jeigu varnų šaudytoja - priklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis, buvo pagrindo ar ne - jeigu tikrai tuo momentu žiopsočiau pro langą ir nekoncentruočiau dėmesio į pašnekovą - pasakyčiau "atsiprašau"... Kaip ir už paukštytę - pagalvočiau ką tuo norėjo pasakyti ir galbūt tai tiesiog tik nieko neįpareigojantis žmogaus įprotis (šiek tiek ne vietoje, bet... tiek to), o gal jos plepėjo ir už čiulbėjimą buvo švelnia forma pristabdytos. Gal flirtavo - tada, kad nustotų kedenti plunksnas paskaitos metu. Ir jokio įžeidumo... Va ir subjektyvus vertinimas. Vienas įsižeistų, kitas - ne. Bet kad žodžius reikia rinkti tikrai pilnai sutinku. Nes gi nežinai į kokią savo kalbą žmogus išsivers paprastą gražų, mano galva visai nekaltą lietuvišką žodį .
Kalbu apie akademine aplinka, o ne kaimynu santykius.
Tas epitetas paukstytes buvo pasakytas su panieka. Tikrai neskambejo kaip nekaltas lietuviskas zodis. Ir keista dabar cia apsimetineti, kad cia normalu. Pavadinkit taip darbe kolege arba pardaveja parduotuveje ir paziurekit reakcija, jeigu jums iki siol neaisku, kad sitas zodis skamba ne kaip komplimentas. Ir ne, studentes neplepejo ir neflirtavo. Situacija visai kita buvo.
O jei destytojas paimtu darba, garsiai skaitytu pries visa auditorija ir tyciotusi? Neizeistu? Cia norma? Taip turetu atrodyti mokymo procesas? As tai taip nemanau. Man keista, kad jus teisinate toki destytoju elgesi.
Ir nereikia keikunui mokytojui pries statyti kazkoki nuobodyla. Toks jausmas, kad mokytojas arba keikiasi ir epitetais zarstosi arba yra nuobodus. Buna tarpiniu variantu, visgi.
Jeigu tie mokiniai ir ju tevai del sito mokytojo kreipesi vien del to, kad jis kuolus surase, tai zinoma, kad ju motyvas absurdiskas. Bet jei mokytojas vis del to snekejo tai, kas rasoma ziniasklaidoje, tai ju kreipimasis visgi geras dalykas, nepaisant galimai pasiputelisku priezasciu.