Plepalai apie dienos įvykius

Taip, Gabrieliaus tėtį. Parodė savo tikrą veidą per violetinę isteriją.

https://m.delfi.lt/l...php?id=83584235
Jau net nuzyti nori...
Ne Zuokas nori ja neadekvacia padaryt, o pati Agne neadekvaciai kalba, siame paciame interviu.

niarvacija geras, šitą reikia įsiminti, yra kam prireiks

Skaičiau labai labai seniai. Nepaprastai patiko. Lyginčiau su Kamiu knygom.


V.V. Landsbergio visos knygos yra skirtos pirmiausia suaugusiems. Vaikai jose randa kitus dalykus, skirtus mažosioms ausytėms. O suaugusiems jose yra alegorijos, ir šiaip gyvenimo prasmės dalykėliai.


Silva rerum, aš tikriausiai išimtis. Nepatiko viskas. Nors bandžiau kelis kartus. Petro imperatorė irgi baisiausiai nepatiko.

Apie sovietines valgyklas yra likę smardūs atsiminimai. Tekdavo jose valgyti, nes būdavo dienų, kai namuose negalėdavai. Smiridnčios moteros su purvinom prijuostėm ir smirdinčiais skudurais, fe. Kavinukės su pyragaičiais ir kava keldavo kitokią emociją, bet ten eidavome retokai, kaip pramoga būdavo. Mėgau gaminti ir visada įpuldavau neviltin, kai reikėdavo tarkim grietinėlės ar kokių prieskonių. Nes visada reikėdavo improvizuoti, per blatus mes nepirkome, o be blato nebūdavo.
Knygos išskirtinė pramoga buvo, nes skaitymas, filmai ir spektakliai bei šokiai, daugiau jokio pasirinkimo. Na dar pasportuoti galėjai, ar kokiais šachmatais sulošti. Viskas. Pavažinėti po plačiąją rodiną ne visi galėjo. Benzino nebuvo, viešbučio kada užsimanęs negaudavai, pavalgyti neaišku irgi gausi negausi, prasiskalbti nebent kokį upelį rasi. Su darbovietėm, taip. Jei įtikai profsąjungos karaliukui, galėjai pavažinėti. bet ne su šeima ir vaikais, taip kad labai ribotos kelionės. Knygyne raganos knygas paslėpusios laikė. Tik per blatą geresnę galėjai gauti. Bjauriausias dalykas buvo pavadinčiau bufetavos sindromas, kai žmonės bandydavo vaizduoti valdžią savo sumautam darbe. Valytoja galėjo aprėkti ligoninėje, pardavėja galėjo neparduoti prekės, koks suknistas valdininkėlis varinėti pažymų dėl pažymos. O dabar kai nori ir gali visi, o ne tik tie kurie prieina prie šaltinio, tai blato gerbėjai kelia pasipiktinimą, valdžią atėmė iš bufetavų.

Pas mus visi giminej bendrine kalba, o tarmisku zodziu prisisaudydavom is visur, man zinomu ir kartais naudojamu is visu tarmiu yra, gyvesne ir linksmesne kalba buna
Studiju laikais is visokiu kampu atvaziave dazniausiai gedydavosi tarmes, o kai kurie priesingai, specialiai kalbedavo, tai savotiskai zavesi keldavo
MB kai biski isgeria, irgi tarme isijungia kalboj

Gal Kaip vanduo šokoladui? Silva Rerum nereali. Visi tomai. Ko gero geriausia ką skaičiau. Dabar laukiu Petro imperatorės tęsinio. Vytauto V. Landsbergio kaip asmenybės nevirškinu, bet jei sakot kad knyga gera, reiks pabandyti perlipti per save. Dabar skaitau M. Obamos Mano istorija. Dar tik 100 pusl perskaičiau, bet kol kas nesuprantu, kodėl ji taip graibstoma.

V. V. Landsbergis buvo mano mokykloje kazkada ir suzavejo butent jo asmenybe. Jis yra menininkas, jam labai artima partizanu tema. Dainavo tada savo baladziu, pasakojo apie isgyvenimus. Ir vaikai buvom, bet saleje mirtina tyla. Nukritusi adata butu girdeti. Visi buvom kaip uzburti. As sakyciau, kad nereikia i ji ziureti siauraprotiskai. Gal kazkur kazkada jis yra pasakes paciai nepriimtinu dalyku, bet tai maza dalis jo asmenybes.

Silva Rerum man irgi nesuejo. Kaip as suprantu, rasytoja labai daug skaite apie aprasyto laikmecio lietuviu gyvenima ir vien jau tuo ta knyga turetu buti labai vertinga. Tik man buvo taip nuobodu skaitant, kad negalejau testi. Didziaja dali knygu pradejusi skaityti negaliu sustoti. Ten save versti reikejo ir meciau reikala. 

Man irgi teko gyvai sutikti, kaip menininkas mane zavi, ir siaip geru dalyku pasako, bet visu pasisakymu, ypac politiniu, as neseku. Jis nebuvo ir nebus politikas.
O dainuoja kaip
https://youtu.be/G2p97Fm0ZK4

Ir jis? ne senelis?

Jis net patvory laiką leido, koncertus organizavo.

Pagalba lietuviskai ir jums realybe kaimuose...

https://www.tv3.lt/n...ino-tukstancius?

Na,taip, matosi žmonės rimti ūkininkai gyvena.Vaikučius myli.Juokas pro ašaras.