Tęsiu nesąmonių apie telekomunikacijų Lietuvoje situaciją dekonstrukciją.
9.
QUOTE
Jus nezinot. Buvo telefonai atvesti ne siaip variniais kabeliais, bet laidais ant stulpu.
Tokios linijos buvo likviduotos ir telekomas nusiplove.
Ten pozeminiu kabeliu aplamai nebuvo, o dabar nera nieko.
Savo laiku Telekomas buvo peremes NMT-450 tinkla ir siule laidinius telefonus per mobilu linka. Tai jam leido atsikratyti stulpu ir laidu prieziuros.
Kai laidiniai telefonai tapo nebutini, tose vietovese neliko nieko
QUOTE
Lietuvoje i nuosava nama DAZNIAUSIA NEIMANOMA isivesti kokybiska interneta. Kazkokie ten ES popieriai interneto rysio nesuteiks. Nes NERA LIETUVOJE laidiniu rysiu daugelyje vietoviu ir to FAKTO jokia grazi statistika nepakeis
Taigi ne varinių kabelių Telia tinklas, o dar Telekomo orinių linijų tinklas buvo likviduotas, taip? Taigi pripažįstate, kad Telia savo varinių kabelių tinklo nelikviduoja, o panaudoja. Nes tai pigiau, nei keisti jį į šviesolaidį iki pat durų.
Taip, orinės linijos buvo panaikintos. Tačiau jos nėra kokybiško interneto pavyzdys.
NMT-450 yra pirmosios kartos analoginio ryšio mobilaus ryšio sistema, kurią pakeitė skaitmeninė antros kartos GSM sistema.
Paskutinis paminėjimas apie NMT-450 klientų kiekį yra 2004 m. Telekomo ataskaitoje:
Paslaugų teikimui kaimo ir atokiose vietovėse Lietuvos telekomas naudojo GSM ir NMT-450 standarto mobiliuosius tinklus. 2004 m. pabaigoje Bendrovė turėjo apie 39 tūkstančius linijų, prijungtų prie tinklo naudojantis GSM ir NMT-450 technologijomis.
Kaip suprantu, tuo metu Telekomui tai buvo nedideli vartotojų kiekiai, lyginant su pasenusios technologijos išlaikymo kaštais, o kainodara buvo visiems mažėjanti, nes didėjo mobilių operatorių konkurencinis spaudimas.
2008 m. pabaigoje Teo pardavė teisę naudotis NMT-450 tinklu trečiai nesusijusiai šaliai.
T.y. likviduotas ne dabar, o prieš 15-10 metų. Nes technologija paseno, kaštai nebeatsipirko.
Netiesa, kad ten neliko
nieko.
Jau minėjau statistiką apie
rural areas Lietuvoje:
c. kaimo vietovėse bendra plačiajuosčio ryšio skvarba yra 99,2% (beveik ES vidurkis 99,4%);
d. kaimo vietovėse stacionaraus / fiksuoto plačiajuosčio ryšio bendra skvarba yra 86,5% (ES vidurkis 92,4%).
<
>
Lietuva atsilieka tik rural overall NGA coverage.
(39,4%, kai keliamas tikslas 50%).
[NGA coverage includes VDSL, FTTP, DOCSIS 3.0]
Vienintelis galimas variantas: kalbate apie tą 0,8% skirtumą nuo 100%, t.y. vienetinius atvejus, kuriuose kol kas netraukia net 2G EDGE, 2G UMTS ar 3G HSPA.
Arba apie 0,2% skirtumą nuo Europos vidurkio (t.y. ir ten gali atsirasti tokių vienetinių vietų be ryšio).
Taip, fiksuoto plačiajuosčio kaimuose šiek tiek mažiau, skirtumas nuo 100% yra 13,5%; skirtumas nuo Europos vidurkio 5,9%. Nes tų kaimų pas mus gana daug (Europoje esam 4-i pagal
rural proportion).
Taip, Lietuva, kaip ir dauguma ES šalių, atsilieka spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio (NGA) ryšio diegime kaimuose. Šviesolaidžiu pirmauja, bet nepakankamai, kad įvykdytų iškeltus tikslus. Nes kaimų daug, o ekonomika nedidelė (esam 24-i ES28 arba 26-i tarp 31 ataskaitoje minimos šalies).
Išvada: ryšys ten galimai yra, bet ne spartusis plačiajuostis, o tik bazinis plačiajuostis. Labiausiai tikėtina, mobilus. Jei nėra, tai vienetiniais atvejais.