Plepalai apie dienos įvykius

As nebuvau TARYBINIS. NIEKADA. Ne taip kaip jus ir jusu gerbiami valstybes vadovai.
Nebuvau komsomole jau nekalbant apie partijas.

Kai buvau Lenkijoje - laisvai mokejau lenkiskai,
kai 1996m buvau Australijoje, vel savo chodu be jokiu pazinciu, - susiradau darbus ir ne kokius valymo. Pagal specialybe (elektronika).

Jei kazkas save laiko menkesnemis butybmis tai gal cia reikia pas psichologa nueiti, o ne kaltinti buvusias santvarkas. Pinigus taupyti siaip visuomet sveika, nieko tuose restoranuose gero nematem. Tada buvo OK kempinguose su nameliu, dabar galima sau leist apartamentus prie juros, bet cia vel nedirbant uzsienyje butu problemu.

Kalbu irgi kas norejo tas ismoko, sakysim pas mane buvo tik vokiska ir anglisa TV namuose. O kas norejo ziurejo Maskva ar Vilniu.

Sakysim dauguma prancuzu ar ispanu mano kartos taip pat KALBU NEMOKA, vokieciai daznai nieko nemoka

Toliau dekonstruosiu paskleistas nesąmones apie telekomunikacijų Lietuvoje situaciją.
Nesąmonių daug, tai po truputį per laisvas pertraukėles detalizuosiu.

1. Savo neišprusimą, nors vaizduojamasi žinančiu, neadekvačiai priskiria visiems vartotojams, kaip ir asmeninę vienetinę patirtį nepagrįstai apibendrina iki visos Lietuvos dergimo.

Faktai:

A. “Plačiajuostis ryšys yra įprastas terminas, reiškiantis didesnę interneto spartą ir kitas technines charakteristikas, leidžiančias pasiekti ar sukurti naują turinį, prietaikas ir paslaugas. Išaugusi skaitmeninių duomenų svarba reiškia, kad geras interneto ryšys yra svarbus ne tik Europos įmonėms, kad išliktų konkurencingos pasaulio ekonomikoje, bet ir platesniu mastu skatinant socialinę įtrauktį.”
Plačiajuostis ryšys (broadband) kaip besiskiriantis nuo tradicinės prieigos komutuojama telefono linija (narrowband).

B. Plačiajuosčio ryšio paslaugos gali būti teikiamos 5 rūšių infrastruktūra (šviesolaidinės linijos, bendraašiai kabeliai, varinės telefono ryšio linijos, antžeminės belaidės (antenų įrenginiai / bokštai) ir palydovinės linijos). Skirstomas ne tik pagal (I) tipą iš 2, ar laidinis / stacionarus / fiksuotas, ar belaidis / mobilus / judrus; ne tik pagal (II) 9 sugrupuotas technologijas; bet ir pagal (III) greitaveiką.
Europos Komisija yra nustačiusi tris atsisiuntimo greičio kategorijas:
• bazinio plačiajuosčio ryšio – nuo 144 Kbps iki 30 Mbps;
• spartaus plačiajuosčio ryšio – nuo 30 iki 100 Mbps ir
• itin spartaus plačiajuosčio ryšio – daugiau nei 100 Mbps.

C. Plačiajuosčio ryšio skvarba yra konkretus Europos šalių tikslas bei skaičiais, o ne emocijomis, paremtas palyginimas, kaip sekasi jo siekti.
ES 2010 m. savo Digital Agenda buvo išsikėlusi 1-ą tikslą iki 2013 m. visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu (iki 30 Mbps). Baltijos šalys šį tikslą įvykdė 2016 m. Anksčiau buvusios tarp paskutiniųjų, įvykdydamos pirmąjį tikslą, kartu tam tikrose srityse išsiveržė į lyderius (būtent 2016 m. Lietuva pirmavo Europoje bei buvo trečia pasaulyje 4G LTE plėtroje). 2-as & 3-as tikslai yra iki 2020 m. visiems europiečiams užtikrinti spartų plačiajuostį ryšį (> nei 30 Mbps) ir iki 2020 m. užtikrinti, kad 50 % arba daugiau Europos namų ūkių būtų naudojamas itin spartus plačiajuostis ryšys (> nei 100 Mbps).

2018 pabaigoje Europos Audito Rūmai savo ataskaitoje konstatavo, kad “tikėtina, kad spartaus plačiajuosčio ryšio tikslo nepavyks pasiekti iki 2020 m. Kaimo vietovės išlieka problemiškos daugumoje valstybių narių: 2017 metų viduryje 14-oje iš jų aprėptis kaimo vietovėse buvo mažesnė nei 50%. Dėl trečio tikslo, t. y. itin spartaus plačiajuosčio ryšio naudojimo, iki 2017 metų vidurio tik 15% namų ūkių buvo užsisakę tokios spartos interneto ryšį, o 2020 m. tikslas yra 50%.”.
T.y. kaimui pasiūlyti spartų plačiajuostį turi sunkumų ir turtingos bei to kaimo mažai turinčios šalys, ne tik Lietuva; o itin spartus plačiajuostis bendrai domina ženkliai mažiau nei tikėtasi.

Išvada: su savo poreikiu nutolusiame kaime turėti itin spartų, ir dar būtinai laidinį plačiajuostį ryšį, net turtingiausiose Europos šalyse paslaugą, jei ir sugebėtumėte ją įpirkti (kas, beje, abejotina), tik su 15% tikimybe galėtumėte tikėtis gauti tik 2020 m. pabaigoje.

Vokietijoje tai parduotuvese lenkes, ruses ir dalinai rytu europietes apsirengusios neadekvaciai.. (persipuosusios), is karto matosi.

Vyrai pastebimi tie juodadarbiai del tipisku budulisku manieru. Vakaru juodadarbiai ju neturi.

tai jau mėtotės? gi virkavot, kad medikams, policininkams, mokytojams striuka bus. tai patariau jiems streikuoti, o jūs patariate jiems trigubu etatu varyti ir kaip ne žmonėms gyventi, a?

Dabartiniai priklausomi nuo tėvų matomi visame pasaulyje. Ir pinigų užtenka, autostopu nevažiuoja.

Šaunu kad važiavote ten, kur buvo galima, nekėpsojote ant sofos, kad nebuvote pirštu penimas. Bet dabartinių studentų galimybės yra nelygintinai platesnio spektro. Fronto zona netinka, bet tinka visas likęs pasaulis.


Kiek sau pramogų leidote?

Gal jau pasiziurek i kalendoriu? Dabar ne 2000 metai ir nera JOKIU KOMUTUOJAMU TELEFONO LINIJU. O kur yra - naikinamos
Jei ka apie 2000 m. buvo ISDN ir jo placiajuostiskumas buvo lygiai toks pats kaip DSL 125kbps tuo metu, tai placiajustiskumas labai jau salygine savoka... ir labai jau priklauso nuo aplinkos.
Tikr biurokratines ziurkes tokius terminus naudoja



Jau tamstai paaiskinau, kad tie greiciai yra SLAMSTAS idomus tik vaikams besisiunciantiems filmus.

Darbui svarbu abu greiciai (upload download), velinimas, paketu stabimas ir jo dispersija)
Neidomu, kad buka EUropos Komisja ten kurpia. Ju bukumo istorija jau zinoma. Pavyzdys:

Prisimenu kaip tie DURNIAI apie 1995 metus buvo prieme istatyma, kad nauji SAT TV kanalai gali but transliuojami tik D-MAC D2MAC. Kai visi naudojo PAL.
Net iskele palydova kazkur 10 West su tais kanalais...
Tai buvo katastrofinis nemoksiskumas. Lietuvoje zmones bijojo, kad teks pirkti brangius tuo metuu dekoderius
Bet SAT opertoriai ignoravo durniu nutarimus, pervardine palydovus i techninius ir PAL isliko iki skaitmeniniu standartu isigaleejimo.

"By 1986, despite there being two standards, D-MAC and D2-MAC, favoured by different countries in Europe, an EU Directive imposed MAC on the national DBS broadcasters, to provide a stepping stone from analogue PAL and SECAM formats to the eventual high definition and digital television of the future, with European TV manufacturers in a privileged position to provide the equipment required.

However, the Astra satellite system was also starting up at this time (the first satellite, Astra 1A was launched in 1989) and that operated outside of the EU’s MAC requirements, due to being a non-DBS satellite. Despite further pressure from the EU (including a further Directive originally intended to make MAC provision compulsory in TV sets, and a subsidy to broadcasters to use the MAC format), most broadcasters outside Scandinavia preferred the lower cost of PAL transmission and receiving equipment.

In the 2000s, the use of D-MAC and D2-MAC ceased when the satellite broadcasts of the channels concerned changed to DVB-S format"

Tai jau prasome apseiti be EU pseudo dokumentu, nes jiems svarbu kazkokia nesamoninga statistika. ZMonems svarbu galimybes

Papildyta:


Exe duodavo is pareigos, kada norejau. Tai naudojausi.

Klauset apie pramogas... Tai ir atsakiau.

O jei placiau, tai pramogos toks dalykas, kad jas galima susiorganizuot ir ne uz daug ir uz daug.

Daug laiko praleisdavom stovyklaudami...Tuo metu nebuvo erkiu, ezerai buvo kur kas laisvesni. Zmones buvo KULTURINGESNI nepalyginamai.

Dabar tai vyrauja girtu buduliu siautejimas, tada buvo kazkokios elgesio taisykles.
Dabar nesaugu gamtoje del teisesaugos nesugebejimo atgrasyti.

Kokios dar pramogos? Plaukiojom Raketa po Kauno marias ir i Nida (dabar visos parduodos, priduotos i metalo lauza ar per brangios. Plaukiojom valtimis po ezerus ir po Rygos ilanka.
Tada buvo draudziama plaukiot Baltijos jura o dabar, be galo sunku del biurokratiniu exLTSR issidirbinejimu (reikia vaziuot i Latvija ar Lenkija).

Jokiu yatingu pramogu dabar nesimato. Vienintelis pliusas - atidarytos sienos, deficito esminis sumazejimas

Jūsų mąstysena iki dabar sovietinė. Jūsų visuose postuose prasimuša sovietiniam būdingas bandymas pasididžiuoti išskirtinumu, kad ir nedideliu, bet tokiu, ko kiti neturėjo. . sovietmečiu ne visi galėjo maltis net po sovietų sąjungą, ir dėl pinigų trūkumo ir dėl baimės išsišokti ir dėl atimtų pasų, dėl kontrolės viešbučiuose, nedraugiškos aplinkos žmonėms su negalia. Jūs galėjote. Buvot jaunas sveikas žingeidus, greičiausiai neturėjęs nemalonaus kontakto su tam tikrom įstaigom. Galėjot pasididžiuoti savo kelionėm ar savo audio įranga. Dabar jūs esate eilinis eiliniausias piktas senas krienas, kuriam kliūva tai, kad dabar visi gali keliauti. Visi gali įsigyti ką tik panorėję.

Taip, nešvaistyti yra puiku. Bet nueiti į muziejų, koncertą buvo neapsakomai brangu ir reikėjo taupyti kantriai ir ilgai. Anksčiau. Dabar vien dėl koncerto ar išskirtinės parodos nulekiama kur tik nori.
Restoranas, baras, valgykla. Nesvarbu. Pagal galimybes. Bet nebesitįsia laikraščiuose suvyniotų keptų vištų.


Jei niekas iš jūsų aplinkos nebuvo užkliuvę, jei per pamokas galėjote drąsiai pasakyti, kad mokytojas neteisus aiškindamas jog Černobylis viskas okei, nes girdėjai per Amerikos balsą kad net labai ne okei, jei galėjai pasakyti darbdaviui, kad būk malonus ir nekreipk dėmesio į užklausą kur buvau savo laisvu laiku ir ką veikiau savu laisvu laiku visiškai nesusijusiu su darbu, ir neišmesk manęs iš darbo, jei galėjai vaikščioti gatve su išskirtine apranga ar šukuosena nekreipdamas dėmesio į tai, kad ne piktos bobos apšneka, o dėdė milicininkas duoda pastabą, jei galėjai sukelti skandalą parduotuvėje matydamas kad pardavėjas be jokio paaiškinimo tau tiesiog neparduoda iš po prekystalio, jei prieš nosį tau užtrenkia viešbutyje duris pasakę kad nebėra tavo užsakytos vietos, ir dėl to jauti vis tiek pilnatvę, gal ir gali iš karto po sienų atvėrimo patekęs ten, kur tokio briedo nebuvo, atrodyti laisvas ir lygus su lygiais, tai tada tikrai pats išskirtinė asmenybė. Posovietikus pirmąjį dešimtmetį galėjai per kilomertą atskitii, kaip ir užsienietį Lietuvoje. Nors nieko išskirtinio nedarantį, tiesiog einantį gatve, užeinantį į parduotuvę ar kino salę

čia kuriais metais šitaip?

Kalbu apie pramogas užsienyje. Maždaug iki 1998m.

Jus negyvenot SSSR. Tai aiskiai matosi, nes neadekvaciai rasot apie trukumus ir privalumus.
Daznai visiskas nesamones
(Atimtii pasai. Pasas SSSR buvo toks dokumentas, kad sunku paaiskinti. Isivaizduokit Asmens tapatybes kortele kuri niekur pasaulyje nepripazistama. Tai tas pasas neturejo jokios vertes, kad ji atimtu. Priesingai - jis buvo PRIVALOMAS dokumentas kontrolei.
Paklausykit rusu dainu, kaip kazkas be paso nakti vaiksto ir gauna bananu nuo milicininku, jei pamirso pasa. ATitikmuo naciu vokieciu Ausweis
I uzsieni vaziuojant reikejo UZSIENIO PASO. Va cia jau kita kalba. Neduodavo ne tik tiems kurie kazka padare, bet ir tiems, kurie itartini ar net nepallankamai patikimi.)

Viesbuciai tai buvo PROBLEMA del deficito.
Bet kainos buvo uzmusancios. Sakysim naktis Inturiste Jaltoje, liukso numeris kainavo tik 3 rubliai nakciai, o emem 2, nes nevedusiems neduodavo dviviecio.
Gautii buvo sekmes zenklas, gal tuo metu uzsakymu nera, arba buvo galimybe buti viesbutyje iki kokiu 21.00 ir tada paduodavo numeeriu nes suzinodavo,, kad neatvyks. Tai buvo problema.

Australijoje buvo OK, USA irgi skirtumasbuvo, bet UK pastebejau kad zmones labiau suvarzyti ir bijo nei prie sovietu, tai vel... Jei pamirsti USA, Europoje zmones visai nera laisvi

Tęsiu nesąmonių apie telekomunikacijų Lietuvoje situaciją dekonstrukciją.

2. Iš pradžių visiškai neigus pačią technologiją, po to per kelis įrašus galų gale susivokta, kokios nesąmonės blevyzgotos ir kad Telia S-HDSL technologijos atveju vis tik naudoja MIŠRIĄ technologiją:
Audito ataskaitoje paminėta: „Dėl spartaus technologijų vystymosi atsiranda naujų technologijų, kurios taip pat užtikrina spartaus plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą.“
Kaip pirmąjį iš tokių technologinių pokyčių ir mini “Mišrūs interneto sprendimai. Naudojant specialų tinklų sietuvą (modemo rūšį), varinių telefono ryšio linijų tinklas derinamas su 4G judriojo ryšio tinklu siekiant padidinti spartą klientams.”.
Ne 3G, o 4G!
Ataskaitoje kaip pavyzdys minima “Šis sprendimas jau įdiegtas Belgijoje ir Nyderlanduose – vietovėse, kuriose ryšio sparta buvo nepakankama, pasiekiama 30 Mbps sparta.”
Gi Telia Lietuvoje mišriu / hibridiniu būdu (S-HDSL technologija) pasiekė 250 Mbps spartą, t.y. trečio lygio greitaveiką, itin spartų plačiuojuostį.
Aiškiai savo specifikacijose įvardydama HDSL2, o ne blevyzgas apie ADSL.
„S-VDSL technologija (Tai aukštame dažnyje (iki 35Mhz) veikianti duomenų perdavimo technologija. Detaliai aprašyta ITU-T G.993.2 Annex Q ir ITU-T G.993.5 standartuose)

VDSL2 35B (ITU-T G.993.2 Annex Q) / VDSL2 17a (ITU-T G.993.2) suderinama su VDSL (ITU-T G.993.1) ir ADSL2+ (ITU-T G992.5 Annex A ir M), ADSL2 (ITU-T G992.3 Annex A, L ir M) bei ADSL (ITU-T G992.1 Annex A).”

Puikiai tinkama darbui.

Tikėtina, kad ES ataskaitoje už 2018 metus atsiras mišrių interneto sprendimų grupė kaip atskira, nes šiuo atveju nebetinka skirstymas į laidinį / fiksuotą vs belaidį / mobilų ryšį.

Pramogos yra pramogos, uzsienis tai tipiskas sudievinatas kultas, uzsienio ir uzsienieciu garbinimas.
Cekoslovakijoje 1988 visus legaliai iskeistus pinigus prakeliavome, kelemes i Slovakijos kalnu virsukalnes su keltuvais