Ką supermamos galvoja apie MGTOW?

Sakai cia as tave nsurpantu...
man atrodo, kad tu nesupranti elementariu dalyku.

Na ir kas kad kazkas ten puoseleja rupinasi... Negi nesurpanti, kad meiles jausmas yra individualus. Jei tu myli, tai kitas, salimais esantis, nebutinai privalo TAVE myleti, ar myleti kaip tu. Pagaliau kiekvieno zmogaus meiles israiskos skirtingos. Vieni savo jausmuose liberalesni, kiti yra despotai, treti isvis nemyli, tik leidzia save myleti... Musu meiles yra netobulos, atspindi mus pacius. Jei zmogus myli ne taip kaip tu, tai nereiskia, kad jis nemoka, ar nemyli. Tiesiog jis myli kitaip.

Todel, man keista, kai mastantis zmogus, nesuvokia tokiu paprastu dalyku kad priversti kita myleti NEIMANOMA, jei tas zmogus nejaucia meiles. Ir puoselek tu tuos santikius iki pamelynavimo, nieko nebus. Kaltinti ta zmogu, kuriam isbleso meile, ar jos visai nebuvo, todel kad tu neva myli, mano galva yra kvaila, nes musu individualus jausmas yra tik musu, jis itakoja kita tik tiek kiek kitas leidzia tam tavo jausmui save itakoti. Viskas.

Menkysta zmogus tampa ne todel kad jis jaucia, o todel, kad savo neva jausmus bruka per prievarta kitam, kai kitam, galimai jie nera vertybe. Is esmes tam zmogui, kuris bruka savo meile, yra pofig pats jo meiles objektas, jo jausmai, jo norai, Brukanciam gi SVARBIAUSIA YRA JO JAUSMAI, JAUSENOS ir t.t. Kaip cia dabar, mane atstuuuuume, del to moteris tampa kale, kuriai reikia anot labai mylincio vyro, kersyti, jei nepavyksta kersyti moteriai, tai jos vaikams, uzmirstant, kad tie vaikai ir jo kunas ir kraujas.

As nezinau, apie kokius tu ten santikius rasai, kaip visada projektuoji savo jausenas i oponenta. Rodos aiskiai parasiau, i kiekviena tavo bandyma manipuliuoti manimi, as kaip zmogus atsakyciau tau dvigubai stipriau. Mano seimoje, tokie santikiai kaip tavo, nera norma. Kaip sakiau, niekam nestatau ultimatumu, nieko neverciu save myleti, niekas man nieko NEPRIVALO, bet lygiai tas pats taikoma ir man. Niekam nieko nedraudziu, visi laisvi daryti tai ka mano, ka skaito reikalingu. Surpanti, visi mano seimos nariai yra laisvi pasirinkime, bet va toje laisveje yra maza, bet labai svarbi dalelyte, kuria tau sunku suvokti, kad suteikta pilna laisve IPAREIGOJA. Idomumas yra dar ir tame, kad tas neva ipareigojimas kaip ir nera ipareigojimu, nes asmeniui suteikta laisve rinktis vadovaujantis savo dorove, kas jam geriau.
Na pvz.
Dazniai vakarais, tenka susitikti su klientais, tokia jau mano darbo specifika, vakarienes metu aptarti su klientu busima uzsakyma. Vyras dazniausiai mane lydi, jei jo paprasau, o jei ne, man jokiu pavydo scenu nekelia, nes puikiai pazista mane, mano poziuri i dorove, kaip vertinu pavyda. Pavyda laikau, nepasitikejimu partnerio dorove, na o jei nepasitikima, apie kokius santikius galima kalbeti, kai zmogus abejoja mano padorumu... As tai vertinu kaip izeidima. Lygiai taip pat, as nepavydziu, jei vyras kur nors iseina papramogauti be manes. Ir jokiu ataskaitu man is jo nereikia, zinoma, jei jis pats uzsinori pasidalinti ispudziais, man visada idomu isklausyti. Idomucia, tai ne jegos demonstravimas, tai elementari PAGARBA.

Kitas variantas, man nesuku, atsikelti viduryje nakties, tam kad pamaloninti seima svieziom bandelem, uzminkyti mieline tesla, o anksti rytmeti iskepti jas. Siaip as megstu tokius gestus daryti. Man kaip zmogui, malonu lepinti savo seimos narius, stebeti ju reakcija. Tai tipiska altruisto savybe. Bet jei, neduok dieve, sis geros valios gestas, man bus priemesta kaip prievole, su lyg ta sekunde, si veikla man paras zavesi, nustosiu tai dariusi. Analogiskai ir su seksu. Man patinka seksas, ir to "kaltininkas" yra mano vyras, bet jei man seksas taptu prievole, iskarto prasidetu atmetimo reakcija. Panasiai butu mano vyrui, tuo musu poziuriai, vertinimai sutampa. Butent, musu seimoje jokios jegos demonstravimas NEGALIMAS. Negalima, demonstruoti savo neva "krutuma", nes tai tures labai sunkias pasekmes, nes man siusktu mindyti vyro ego, o vyrui manaji, mes abu esame asmenybes, verti pagarbos. Jei vyras uzsizaistu meskos vaidmeniu, as scenu nekelius, tiesiog pasitrauksiu. Nebutina is nesutarimu daryti turgu, arsiai konfliktuoti. Is esmes, viska galima "paskyti' veiksmais, be zodziu, ypac kai zmogus klausosi tik save, savo pojuciu, kam trukdyti monologa su savimi, lai megaujasi.

Tai ka parasiau, nera joks ten didziulis pasaulio pasiekimas, ar kaip tu minejai idile, tai tiesiog normalus, musu porai tinkantis sugyvenymo budas. Kuris gali visai netikti kitiems, na ne visos moterys yra tokios kales kaip as, ir ne visiem stubura turintiemes vyrams patinka prilygstancios jiems zmonos. Rasau samoningai, prilygstancios, nes vyras zymiai "stipresnis" uz mane. Zmogus iveikes savo prikalusomybe, sugebejes nuo nulio sukurti veikla, nesti atsakomybe ne tik uz savo seima, bet ir uz jam dirbancius zmones, ju seimas. Patikek, jis tikrai neprimena stumdomo bailiuko, todel as su juo ir gyvenu, nes ji nekamuoja nepilnavertiskumo kompleksai, jam nereikia irodineti kas namuose nesioja kelnes, nes ir taip akivaizdu.

Na va, ir vel "edasi su meska", cia tu apie save? SAkai moterys... Tai tavo moterys, va tos silpnos, priklausomos, leidziancios savimi manipuliuoti moterys, kitaip sakant turincios aukos sindroma. Tu gi taokias specialiai ir ieskai. Toks toki trauka, despotai, itikeje kad yra meskos, iesko Alionusku. Pradzioje tos Alionuskos dantis sukandusios kencia despoto meile, juk jis jas taip myyyyli, su laiku despotizmas uzmusa jose bet koki prieraisumo jausma, atsiranda poreikis priesintis, istrukti is to pragaro. Zmones itakoti aukos sindromu, dazniausiai problemas sprendzia konfliktiskai, taip greiciausiai problemas sprende ju tevai, tad igudziai is ju perimti, o pacioms toli iki psichologinio stabilumo. O dar kai pagalvoji kad ilga laika pragyveno su despotu, kuris ta savo meile dusino, garbindamas savo jasuma, del to nematydamas kenciancio zmogaus, kuris is esmes despotui yra antraleilis, jei ne treciaeilis veiksnys...

Ne karta rasiau SM. Merginos, jei norit buti isgirstos, kalbekite labai ramiai, vos ne pasnibzdomis, tai vienas is manipuliacijos budu, zmogus automatiskai mazina decibelus, idemiai ziuri jums i burna, stengiasi isgirsti ka jus kalbate

Man tai patinka, kai vyras aiškina moteriai, kad ji moterų nesupranta Nerealiai.

Idomucia, Jūs irgi nesuprantat moterų. Iš dalies gal suprantat tik vienos "rūšies", kuriai dar bandot ir savas taisykles gyvenimo primesti. Ir bandot likusias, kitokias, vertinti per savo suprantamų moterų tipą.

Šiaip visų moterų/vyrų ir nereikia suprast. Svarbu save bent. Kai keli reikalavimus sau, o ne kitiems, tada ir gyvenimas paprastesniu tampa.

Ir mylėt Jūs nemokat taip, kaip norite būti mylimas pats. Besąlygiškai. Bet šitą jau berods rašiau... kartojuosi. Sorry.

Ne. Susipazinimo momentu, tos merginos, moterys buvo KRASTUTINAI neepriklausomos, sekmingai gyvenancios, turincios savo nuomone. Is pradziu...



Patiko.

Apie kaciu plukdymus jau pasakojau. Dabar priminsiu manikiuro automato atveji.

Buvo isradeju konstruktoriu paroda. Vienas isradejas pristate savo sukonstruota manikiuro aparata.
Kiti inzinieriai apziurejo ji ir sako: mes nesuvokiam kaip jis gali veikti, juk pirstai buna nevienodo ilgio.
Konstruktorius paaiskino: taip buna tik is pradziu, ten yra peiliai...

O jus cia aiskinat, kad moterys skirtingos buna. Taip buna tik is pradziu...

Supraskit su jumoru

Fainas pavyzdys, kuris puikiai iliusrtruoja mano teiginius. Jūs renkatės moteris, katros savo pirštus į tą aparatą savo noru kiša. Bet tai taim tikro tipo moterys. Tos, katros nusprendžia pirštų į aparatą nekišti, manikiūro nesidaryti, darytis pačios arba pasirinkti kitą manikiūristą, ir toliau išlieka nevienodo ilgio pirštais Gali būti, kad visos Jūsų moterys ilgainiui patampa vienodos, nes Jūs visoms joms savo sukonstruotu manikiūro aparatu vienodai nupjaunat viską, kas jas daro individualiomis asmenybėmis. Vienas variantų yra pagalvoti apie galimybę peilius išimti. Manikiūras nelabai koks gausis, bet gal gyventi smagiau bus ir pabaiga ne visoms vienoda

Neteisingai jūs jį matote. Nėra jis tokio lygio tironas kaip jūs nuskaitote. Ir myli jis savo pasirinktas moteris

Turiu problema, lieciancia autoriaus tema ir manau bendra daugeliui.
Kazkada jaunysteje, merginos atrode tik mielos ir geros, bet tai buvo kitu amziaus tarpsniu.
Ir gal tai buvo kitos kartos merginos.

Dabar, sakysim bendraujant su vyresnemis moterimis, pastebiu, kad beveik visos su DIDELIAIS TRUKUMAIS. Tokiais, kad su tokiomis buti tiesiog NEPRIIMTINA butu.
Nieko as neieskau, bet pagalvoti, kas butu jei butu, netrukdo. Plius tai sukelia laba niuria nuotaika.

O jei netureciau nieko?
Kaip matot nebutu jokiu planu pasigaut bet ka ir kisti i aparata su peiliais. To tikrai nereikia.
Vienodas pirstu ilgis tai simbolis. Svarbu tam tikros savybes vertybes.
Paimkim ta viena savybe, kaip simboli, kad moteris vyrui visada privalo atsiduot, jei vyras turi toki nora.
Ne del to,, kad i tai viskas susiveda, bet kad suvokt, kas kisa pirstus i skyles su peiliais.

Jei moteris isimyli, tai ji pazada dalykus kuriu nesugebes ispildyti, tu moteru problema, kad as tuos pazadus priimu, kaip teise veliau priversti juos ispildyti mazai skaitantis su priemonemis.

Isivaizduokit koki jaunuoli, kuris noredamas "gauti", pasako, kad myli. O po to sakysim butu jega priverstas is tikruju pamilti (taikant prievartini psichoterapini, fizini ir kitoki poveiki.

Taip vyksta ir gyvenime, sakysim zmogui lengvai duoda paskolas, zinodami, kad veliau ismus, privers pinigus atiduot, nebent zmogus pakratys kojas ar pasimaisys jam protas

Čia Jūs negerai matote kaip aš jį matau Aš niekur nesakiau, kad jis - tironas (bent jau kiek pamenu). Pirštų pjaustymas čia tik iliustracija, nieko neturinti bendro su smurtu. Meilė turi daug formų. Vienos jų padeda šalia esančiam žmogui žydėti ir augti, kitos... sužlugdo šalia esantį žmogų. Tai, kad myli, tėra faktas. O vat koks tos meilės rezultatas - klausimas.

Na matote, depresijos nepasirinksi... O kai jau ji užklumpa, tai ir rezultatai tokie, kokie išeina...

Panasiai masto MB, bet lieka klausimas, kiek kaltes tenka kiekvienai pusei?

Jei viena puse imasi inciatyvos gyvnime, tai visuomet kitam zmogui iskyla pasirinkimas:
1. Priimti tai kaip issuki save tobulinti, pamatyti daugiau galimybiu ir jomis pasinaudot.
Sakysim darbe man ideliausia butu buti maziausia sugebanciu, nes tokiu atveju, atsiveria galimybes tobulet iki geriausio.

2. Buti savimi ir daryti ka sugebi

3. Nusivilti savo sugebejimais, nutarti, kad esu durna, nieko nesugebu ir geriau gal tvarkysiu kambarius, virsiu valgyti, nes matyt tokia dalia

Ta pati problema su vaikais, vienus sunkesnes salygos paskatina vystytis, o kitus - paskatina pripazinti save nevykeliu kuris neturi ateities.
Jei vaiku atzvilgiu reikia lanksciai ziureti ir nelesiti nusiminti, taii suprantama.

Bet suaugusi mergina moteris juk ne vaikas! Jei kitas zmogus elgias proto ribose, tai kodel jis tampa atsakingu uz kito nesugebejima mokytis, rasti savo vieta pasaulyje?

Cia kaip su Lanzbergiu, sugriove kolukius, tai nuo tada ir bomzauju.
Manau Lanzbergis uz mane tikrai kaltesnis

Moonte, sutinku su daug kuo ka rasai apie vyru ir moteru santykius, bet manau, neteisingai supratni Idomucia. jis daugiau sneka appie save snekedamas apie moteris, nes pats tapatinasi su moterim ir pats naudoja savo metodus, taigi, jei jis ka ir prievartauja, tai tik save.

 

 

Idomucia, manau galu gale supratau kodel tavo toks poziuris, aisku cia tik mano nuomones, taigi nebutina priimti labai asmeniskai, pas mane viuje gyvena toks mokslininkas, kuris vis nori kazka nagrineti . Iki siol man niekaip nesideliojo paveikslelis tavo pasauleziuros, atrodo kai smulkiau paklausineji , poziuris tavo gana normalus, bet israiska ir kazkas jame niekaip nesusideliojo, kol neikeliau tavo mamos paveiksleli i bendra vaizda. Manau ,tavo mama taves nemylejo besalygiskai ir tiek ,kiek tau reikejo, nebuvai ismyletas vaikas, priimats besalygiskai, nebuvo tavo poreikiai patenkinami tada kai reikejo, todel tavo pasamone dabar viska perkelia ant moteru peciu, todel ir aiskini , kad moteris, jei myli turi duoti(siuo atveju nesvarbu ka duoti konkreciai), besalygiskai, be klausimu ir be vyro indelio, nes taip turi ir gali is tiesu myleti mamos. Neaiskus tevo vaidmuo, nes apie ji nesneki, bet itariu kad kazkas irgi negerai.

O del to, kad tapatiniesi su moterim irgi galejo kilti is vaikystes , kudikystes ar net nestumo metu tavo mamos minciu, veiksmu ir t.t. Ar tavo pasamone sudirbo taip, akad jeibusi mergaite tada mama tave pagaliau pamils? Ar tavo mama gal nekencia vyru?

Mamos atsakingos uz didziaja dali ligu ir porblemu pas savo vaikus, nes jos sugeba labai stirpiai griauti su savo pykciu, pergyvenimais, baimemis. Dauguma vyru nesugeba tokiu stipriu minciu sukurti. Taigi moterys sugeba griauti ir vaikus savo ir vyrus, ir tai labai daznai daro, nesamoningai aisku..

Cia tik spejimai, aisku, yra zomgus ,kuris patikrina ir apsako tiksliai. kartais su juo pabendrauju, stebina tikslumas, kaip progrmavime, susako visus taskus ir kablelius ir nurodo kelia kaip sau padeti. bet dauguma musu sugebam naudotis nuojauta.

Puikus pvz. bent jau man daug pasakantis, ir patvirtinantis Hmmm izvalga, net jei nebutu pvz. su manikiuro aparatu.

Monteverte, patikekite, jus su Idomucia vargiai sugyventumet, neziurint i jo neva meile jums. Jis bandys jums ragelius palauzyti, o jus nesileisit. Siaip ir jus gi linkusi i kontrole. Tada jis atsimns, jog jis yra meska, ir ispraus jus i kampa... (pamenat) Ir del to busite kalta jus, kad ji provokavot.
Ir nera ko cia dangstytis depresijom, tai ne priezastis smurtui pries salimai esancius.
*************
DEl motinu-moteru atsakomybes, itakos vaiko gyvenimui. To taip nesurieksminciau. Mes vienokia ar kitokia forma esame traumuoti, visi. Net salyginai idealiose seimose, kur tikslingai, atsakingai auklejami vaikai, ir t.t. traumu pasitaiko, mes ne dievai, zmonems lemta klysti. Skirtumas tik tame, KIEK IR KAIP TAS ZMOGUS LEIS TOM TRAUMOM ITAKOTI SAVE. Zinoma, lengviausia uz visas tavo problemas, negandas gyvene kalte permesti tevams/mamoms ir t.t. Bet ar tai brandu?

Beje, Ubuntu***, kiek pamenu ir jusu patirtis su mama, toli iki idealios. Tad ir jus vertinimuose, kai kalba eina apie motinos-moters indeli i seima, itaka vaikams, galite butu saliska.

Siaip, mes visi saliski t.y. subjektyvus. objektyvumas yra siekiamybe.