Galbūt Jums sunkiai suprantami mano atsakymai, nes aš visgi jau daugiau nei 10 metu gyvenu ne Lietuvoje ir mano požiūris per laiką i daug ką pasikeitęs. Tai nebūtinai reiškia, kad pasikeitė mano asmenines vertybės, bet i kitu žmonių man neįprastus pasirinkimus žiūriu kur kas tolerantiškiau nei anksciau. Tai ir norejau pabrėžti savo istorijomis apie gyvenimą čia, o ne tai, kad man tai yra sektinas pavyzdys.
Kažkaip labai ant manęs puolate. Ne, tikrai neplanuoju nei romano, nei skyrybų, bet esu tiesiog toks žmogus jautrus ir emocionalus ir labai galbūt intensyviau pažiūrėjau i šia situacija nei butų kažkam įprasta. Kaip matote, ši diskusija pasisuko ir kitomis temomis, tai jomis ir diskutuoju, nebūtinai turėdama omeny savo situacija, tiesiog diskusijos dėlei ir kaip buna gyvenime. pas mane pačia ne pirmas kartas kai kazkas trečias puola i akį ar i širdį, bet praėjo ir tikriausiai praeis ir šitas reikalas. Tiesiog ieškojau patarimų kaip tai padaryti lengviau. Kaip mano anyta išmintingai man po keliu metu gyvenimo santuokoje pasake, gyvenimas šeimoje ilgalaikėje perspektyvoje yra pasirinkimas. Neturiu iliuzijų, kad niekada neims kažkoks naujas vyras patikti (net jei ir stipriau), bet laikausi tos nuomones, kad kaip sakoma neverta sukti iš kelio dėl takelio.
Ir nesukit. Patarimo nėra, gal bandykit sau teigti, kad jūs jam -ne pirma ir ne paskutinė (moteriškas ego jus apgins).
QUOTE(Artemisgum @ 2017 10 11, 14:15)
<p>Galbūt Jums sunkiai suprantami mano atsakymai, nes aš visgi jau daugiau nei 10 metu gyvenu ne Lietuvoje ir mano požiūris per laiką i daug ką pasikeitęs. Tai nebūtinai reiškia, kad pasikeitė mano asmenines vertybės, bet i kitu žmonių man neįprastus pasirinkimus žiūriu kur kas tolerantiškiau nei anksciau. Tai ir norejau pabrėžti savo istorijomis apie gyvenimą čia, o ne tai, kad man tai yra sektinas pavyzdys.</p>
Kazkada senai pries 20 metu, kad pirma kart dirbau uzsienyje, diskutavau su bendradarbiais sia tema.
Turejau toki lietuvi pazistama, kuris dirbo kazkokiame restoranelyje, kur visi daves vos ne su visais, o ju vaikai nuo 12 metu.
Tai bendradarbiai tik pasijuoke, kad jei orientuojuosi i kazkokius prasciokus, tai ko tikiuosi?
O pas juos viskas rimtai, na aisku, tas rimtai yra tai, kad vyrams iki vesttuviu daug kas leidziama o merginoms ne. Jei ka daugiausia buvo italu.
Apie uzsieni prikurta visokiu legendu, sakysim apie prancuzes.
Bet jei ziurint drastiskas skirybas, tipo vyras issaude seima ir pasikore, tai tokiu dalyku pasitaiko visur, kaip ir Lietuvoje pasitako vyru memiu, kurie gyvena su kalemis. Uzsienyje paprastai skiriasi tik israiskos forma o ne turinys
Uzsienyje tikrai buna visko kaip ir Lietuvoje. Gal tik uzsienyje zmones ismoke daugiau ta kulturinga kauke nesioti, Jei nebus giliu jausmu, tai ir po skirybu galima draugais likti, bet jei zmones mylejo vienas kita jie taip lengvai neisisikirs, skaudes juk, kaip kuna draskant.
Nesenai skaiciau gera pasakyma, pasilikti draugais po skyrybbu tai panasiai, kaip jei mazam vaikui mirtu suniukas ir mama paskytu, tu vis tiek gali ji pasilikti....Taip, nebutina draskytis, zudytis ar ten keikti vienas kita, ypac, jei yra vaiku, aisku reiks zmoniskai bendrauti, bet sedeti ir kava gerti su dabartiniu partneriu, man cia nelabai suvokiama, jei tikrai ta meile, o ne aistros buvo... jei mzone spabuvo kartu, suprato,akd tai klaida, kad nera tirku jausmu, aisku tada issikiri ir bendrauji, bet man tie vis melrauzai, beverli Hilsai(serialai) ka visi su visais permiega ir paskui draugai, kazkaip visgi visikai nepriimtini...
Galbūt Jums sunkiai suprantami mano atsakymai, nes aš visgi jau daugiau nei 10 metu gyvenu ne Lietuvoje ir mano požiūris per laiką i daug ką pasikeitęs. Tai nebūtinai reiškia, kad pasikeitė mano asmenines vertybės, bet i kitu žmonių man neįprastus pasirinkimus žiūriu kur kas tolerantiškiau nei anksciau. Tai ir norejau pabrėžti savo istorijomis apie gyvenimą čia, o ne tai, kad man tai yra sektinas pavyzdys.
O kaip rysys su vyru? kazkokios problemos dabar? Vyras lietuvis ar ne?
O kaip rysys su vyru? kazkokios problemos dabar? Vyras lietuvis ar ne?
Teisingas ir vietoje klausimas, ir pati dėl to galvoju, nes kaip minėjau ne pirmas kartas kai susizaviu kuo nors kitu. Vyras ne lietuvis, bet tiesa sakant iki šiol galvojau, kad tai privalumas, nes nebuvau iki jo tokio gero vyro Lietuvoje sutikusi... na, jis tikrai pavyzdingas vyras, labai atsidavęs seimai, mane labai vertina. Daug dirba, ambicingas, kadangi intravertas tai jau pavargęs po darbo nori vienas ramiai pasėdėti. Kaip ir tokiu problemu lyg ir nėra, bet iš tiesu vaikui gimus man dažnokai pritrūksta būtent pokalbių su juo, tiesiog praleisto kartu laiko, nes jis savo laisvalaikį labiausiai mėgsta leisti vienas, sako, kad perdegs jei neturės laiko pailsėti nuo darbo. Vaikui užmigus realiai laiko kartu lieka labai mažai (kartais tik pusvalandis) ir man tenka dažnai pazysti, kad jis bent su manim pakalbėtų. Na parašius atrodo, kad tikriausiai man trūksta elementaraus demesio iš vyro. Mes visada vienas kitam sakom, kad mums išoriniai dalykai nesvarbus, tai visi romantiniai dalykai irgi neegzistuoja. Ne tai, kad man jų kažkaip labai reiketu, bet jis pamiršo ir su 30 bei sekančiu gimtadieniu pasveikinti, dovanu iš viso neprisimenu kada esu gavusi.. šiek tiek nesutampa laisvalaikio pomėgiai, aš mielai ir gamtoje kur nors aktyviau, paprasčiau su kokia palapine, o jis mėgsta ramybe, patogumą, komfortą. Kartais trūksta šiek tiek emocinio kontakto su juo, jis protingas, racionalus, intelektualus, moka viską paaiškinti, bet gal ne visada jaučiu, kad susibendraujame emociniame lygmenyje.
Kai tik susipažinome, aš buvau tokia gana sutraumuota patirties savo šeimoje, o jis buvo stabilus, psichologiškai įžvalgus, labai atsidavęs, padėjo man nemažai suprasti apie savo praeiti, išgyti.
is tiesu taip rastu parašius man daug aiškiau ir pačiai, kodel tie susižavėjimai atsiranda - matyt ne visi poreikiai patenkinami.
Uzsienyje tikrai buna visko kaip ir Lietuvoje. Gal tik uzsienyje zmones ismoke daugiau ta kulturinga kauke nesioti, Jei nebus giliu jausmu, tai ir po skirybu galima draugais likti, bet jei zmones mylejo vienas kita jie taip lengvai neisisikirs, skaudes juk, kaip kuna draskant.
Nesenai skaiciau gera pasakyma, pasilikti draugais po skyrybbu tai panasiai, kaip jei mazam vaikui mirtu suniukas ir mama paskytu, tu vis tiek gali ji pasilikti....Taip, nebutina draskytis, zudytis ar ten keikti vienas kita, ypac, jei yra vaiku, aisku reiks zmoniskai bendrauti, bet sedeti ir kava gerti su dabartiniu partneriu, man cia nelabai suvokiama, jei tikrai ta meile, o ne aistros buvo... jei mzone spabuvo kartu, suprato,akd tai klaida, kad nera tirku jausmu, aisku tada issikiri ir bendrauji, bet man tie vis melrauzai, beverli Hilsai(serialai) ka visi su visais permiega ir paskui draugai, kazkaip visgi visikai nepriimtini...
Na aš irgi ne visai suprantu, kaip jiems tas išeina, gal tikrai ta kultūringumo kauke.. jei labai mylėjo, tai gal nesiskiria? Nežinau, sunku pasakyti, nes nesu net taip asmeniskai paklausus nei vienos iš tu pažįstamu kaip jiems taip išeina. Aš pati žinau, kad negalėčiau ir net nematau prasmes taip bendrauti, na nebent dėl vaiku palaikyti taikius santykius...
Kaip zadejau pameginsiu paaiksinti, kaip man tai atrodo.
As pastebejau, kad didumoje moterys linkuios pervertinti save.
Didumoje darbiniai romanai prasideda tik tam kad patenkinti fizini potrauki-aistra.
BEnt jau taip abu partneriai deklaruoja is pradziu. Vyrai, neveidmainiauja jie sako tai ka galvoja. Va su moterimis vyksta transformacija. Kuo ilgiau santikiai tesiasi is fiziologiniu jie pereina prie dvasiniu, moterys isimyli, joms nebepakanka fizinio kontakto, jos jau nori daugiau, joms jau nebepakanka tik sekso. Tos moterys pradeda plesytis, jos jau nebegali priklausyti dviem vyrams. Ju vyrai neretai, nustumiami, lieka apdalinti, tenkinasi "isedomis" ir t.t. ir t.t.
Ir tai vyksta pastoviai, pradzioje tai tik zaidimas, smalsumui patenkinti, o veliau visa tai pavirsta kanciu keliais. Skaudina tiek moteri, tiek jos seimos narius.
***************
Siaip, as galiu suprasti daugeli gyvenimu aspektu, daug ka galiu pateisint, bet yra dalykai kuriu pateisinti negaliu. Neistikimybe is meiles suprasti, pateisinti galiu, neistikimybe is palaidumo, zmones (sutuoktinius, meiluzius) naudojant tik kaip resursa savo fiziniams poreikiams tenkinti, neziurint i juos skaudinancias pasekmes, negaliu ir nenoriu pateisinti.
As pastebejau, kad didumoje moterys linkuios pervertinti save.
Didumoje darbiniai romanai prasideda tik tam kad patenkinti fizini potrauki-aistra.
BEnt jau taip abu partneriai deklaruoja is pradziu. Vyrai, neveidmainiauja jie sako tai ka galvoja. Va su moterimis vyksta transformacija. Kuo ilgiau santikiai tesiasi is fiziologiniu jie pereina prie dvasiniu, moterys isimyli, joms nebepakanka fizinio kontakto, jos jau nori daugiau, joms jau nebepakanka tik sekso. Tos moterys pradeda plesytis, jos jau nebegali priklausyti dviem vyrams. Ju vyrai neretai, nustumiami, lieka apdalinti, tenkinasi "isedomis" ir t.t. ir t.t.
Ir tai vyksta pastoviai, pradzioje tai tik zaidimas, smalsumui patenkinti, o veliau visa tai pavirsta kanciu keliais. Skaudina tiek moteri, tiek jos seimos narius.
***************
Siaip, as galiu suprasti daugeli gyvenimu aspektu, daug ka galiu pateisint, bet yra dalykai kuriu pateisinti negaliu. Neistikimybe is meiles suprasti, pateisinti galiu, neistikimybe is palaidumo, zmones (sutuoktinius, meiluzius) naudojant tik kaip resursa savo fiziniams poreikiams tenkinti, neziurint i juos skaudinancias pasekmes, negaliu ir nenoriu pateisinti.
Teisingas ir vietoje klausimas, ir pati dėl to galvoju, nes kaip minėjau ne pirmas kartas kai susizaviu kuo nors kitu. Vyras ne lietuvis, bet tiesa sakant iki šiol galvojau, kad tai privalumas, nes nebuvau iki jo tokio gero vyro Lietuvoje sutikusi... na, jis tikrai pavyzdingas vyras, labai atsidavęs seimai, mane labai vertina. Daug dirba, ambicingas, kadangi intravertas tai jau pavargęs po darbo nori vienas ramiai pasėdėti. Kaip ir tokiu problemu lyg ir nėra, bet iš tiesu vaikui gimus man dažnokai pritrūksta būtent pokalbių su juo, tiesiog praleisto kartu laiko, nes jis savo laisvalaikį labiausiai mėgsta leisti vienas, sako, kad perdegs jei neturės laiko pailsėti nuo darbo. Vaikui užmigus realiai laiko kartu lieka labai mažai (kartais tik pusvalandis) ir man tenka dažnai pazysti, kad jis bent su manim pakalbėtų. Na parašius atrodo, kad tikriausiai man trūksta elementaraus demesio iš vyro. Mes visada vienas kitam sakom, kad mums išoriniai dalykai nesvarbus, tai visi romantiniai dalykai irgi neegzistuoja. Ne tai, kad man jų kažkaip labai reiketu, bet jis pamiršo ir su 30 bei sekančiu gimtadieniu pasveikinti, dovanu iš viso neprisimenu kada esu gavusi.. šiek tiek nesutampa laisvalaikio pomėgiai, aš mielai ir gamtoje kur nors aktyviau, paprasčiau su kokia palapine, o jis mėgsta ramybe, patogumą, komfortą. Kartais trūksta šiek tiek emocinio kontakto su juo, jis protingas, racionalus, intelektualus, moka viską paaiškinti, bet gal ne visada jaučiu, kad susibendraujame emociniame lygmenyje.
Kai tik susipažinome, aš buvau tokia gana sutraumuota patirties savo šeimoje, o jis buvo stabilus, psichologiškai įžvalgus, labai atsidavęs, padėjo man nemažai suprasti apie savo praeiti, išgyti.
is tiesu taip rastu parašius man daug aiškiau ir pačiai, kodel tie susižavėjimai atsiranda - matyt ne visi poreikiai patenkinami.
Nu va supratot 
Tai va taip ir pagalvojau, probelma ne jusu bosas, o jusu santykiai su vyru, cia turit kazka keisti. Nebus tokio boso, bus kitas, jums reikia demesio, flirto, zaidimo ir t.t. galit meginti rasti kazkoki hobi del saves, kur pabutumet tarp moteru pvz , pabendrautumet su kazkuo nors artimiau. Tikriausiai uzsienyje gyvenant ir siaip trukst aartimu rysiu... Sunku ka konkreciai patarti, manau esat labai ismiintinga pati ir pati rasit ka nuveikti , kad panaudoti tinkamai ta seksualine energija
QUOTE(Moonte @ 2017 10 11, 12:00)
*BEt esme gi yra tame, kad zmones issiskiria, kai galejo gyventi ir auginti vaikus.
** Bet tai vis vien nera geris vaikui, palyginus su gyvenimu seimoje su tevais.
Dabar neturiu laiko, parasysiu vakare
*O kas gali ivertinti ar tie issiskyre galejo ar negalejo gyventi kartu...
** Nejaugi tikrai visais atvejais? Du vienas kita pastoviai 'edantys' tevai, dramos ir skraidancios lekstes, arba verksma bandanti nuslepti mama yra geris vaikui?
