Galimai. Bet tuomet, lai mamyte ir tevelis nesisieloja, kad ju negirdima. Nes ji ne visada privalo buti ju pasiruosusi klausystis... Ir kad tevai, nera tie zmones, su kuriais reikia atvirauti. O tuscios nisos zmogaus gyvenime nebuna, butinai atsiras kas uzpildys t.y. isklausys, pasidziaugs, paguos. Duok dieve kad tas zmogus butu moralus.
Puikus susvetimejimo skatinimas seimoje. As nemanau, kad tai yra normalus seimyniniai santikiai. Nes nezinau kas yra svarbiau uz seimos narius.
Na taip, bet vistik tai labiau profilaktika.
Žmonės auga visą gyvenimą, keičiasi. Dažnai poroje vienas auga labiau, kitas sustoja. Arba stiebiasi skirtingose kryptyse - vienas tobulina asmenybę, auga dvasinėje terpėje, o kitas orientuotas į karjerą, vartojimą. Tai vien individualūs asmenybės virsmai gali įtakot meilės segmentų pasikeitimus vietomis. Tačiau nuolat kalbantis, atvirai bendraujant, didėja tikimybė sutapatint tuos segmentų pokyčius.
Bet. O jei pora jau perstačius savo segmentus skirtingai? Belieka skirtis arba išlaukti krizę kalbantis, viliantis, kad vieną dieną vėl pavyks susiderint? Vien pokalbiai tada kažin ar padays stebuklą.
Beje, jei grįžtant prie balerinos istorijos. Jūsų nuomone ten meilės tapatumo krizė ar kitos problemos buvo?
Kartais reikia tiesiog leisti įvykiams vykti, niekaip jų nevertinti, nestumti nieko lauk, į nieką nesikabinti ir apskritai nepaversti nieko įvykiu. Mudži
Man ta istorija dave daug apmastymu. Pradejau geraiu suprasti ex.
Pav. zinau, kad vienintelis bendravimo budas su tokiu zmogum butu per fizinio skausmo sukelima.
Daugiau jie nieko nepajegus suprasti. Is teigiamu pojuciusupranta pinigus, demesi ir t.t.
Bet is neigiamu pojuciu deja tik fizini skausma.
Nera skausmo ir jie kliedes viena nesamone po kitos, kad susikloste aplinkybes ar kazko truko ar kazko per daug. Kaip sakoma sugalvoti paaiskinimu esant fantazijai ne problema.
Sunku isisamoninti, kadtokiu zmoniu yra ir ju nemazai, bet realybe deja tokia.
Neistikimybe tik siuksliniu asmenybiu saves israiskos forma susikloscius aplinkybems.
Darbas seimoje ta israiskos galimybe gali atitlonti ar net jos isvengti per ribota zmgaus gyvenimo trukme... Tik tiek
Na taip, bet vistik tai labiau profilaktika.
Žmonės auga visą gyvenimą, keičiasi. Dažnai poroje vienas auga labiau, kitas sustoja. Arba stiebiasi skirtingose kryptyse - vienas tobulina asmenybę, auga dvasinėje terpėje, o kitas orientuotas į karjerą, vartojimą. Tai vien individualūs asmenybės virsmai gali įtakot meilės segmentų pasikeitimus vietomis. Tačiau nuolat kalbantis, atvirai bendraujant, didėja tikimybė sutapatint tuos segmentų pokyčius.
Bet. O jei pora jau perstačius savo segmentus skirtingai? Belieka skirtis arba išlaukti krizę kalbantis, viliantis, kad vieną dieną vėl pavyks susiderint? Vien pokalbiai tada kažin ar padays stebuklą.
Jus visiskai teisi.
*******************
Jei tie segmentai egzistuoja, tik skiriasi ju isdestymo vietos, sansai gvyenti kartu labai dideli. O dar jei ne tik kalbama, o ir klausomasi, yra noras ta seima puoseleti, be abejones zmones ras iseiti, kuri tenkins juos abu, nes jiems vertybe yras judvieju rysys-seima.
Jei vieno is segmentu nera, mazeja sansai issaugoti seima.
*******************
NOreciau papildyti tai ka buvau rasiusi, nes placiau nepakomentavau viena is segmentu-sudedamuju daliu.
Bendryste-viena vertybiu sistema. Tai labai svarbu zmoniu gyvenime. Tiesa si svarba pasijaucia veliau. Na tarkim, skirtingu religiju atstovai sukure seima. Kol dominuoja aistra, kuri suniveliuoja ribas, nera poreikio vertinti, lyginti, mastyti. Viskas roziniai, viskas grazu... Tad aistrai nustojus dominuoti, pradeda listi visokie trukumai, nesutapimai, visa tai, ka zmones gyvenimo eigoje tarpusavyje gludina, derina, taikosi. Visa tai lengviausia padaryti kai yra bendryste - viena vertybiu sistema. Kai zmones yra is skirtingu religiju-kulturu-sluoksniu ir t.t. Sie faktoriai apsunkina adaptacija.
Na tarkim. Visu musu lietuviu koneveikiami vyrai musulmonai kurie issiskyre su musu tautietemis pasiima SAVO vaikus. Musu, krikscioniu akimis tai amoralu, musulmonu vertinimu, tai norma, pagirtinas elgesys.
Todel ir manau, kad bendryste-viena vertybiu sistema yra butina. Jei jos nera, ja butina bunant kartu isgryninti, kad ji taptu viena abiem, bent jau principiniai momentai. Nes ateityje, jei to nepadarysi gali kilti labai daug problemu.
Kai zmones yra is skirtingu religiju-kulturu-sluoksniu ir t.t. Sie faktoriai apsunkina adaptacija.
Na tarkim. Visu musu lietuviu koneveikiami vyrai musulmonai kurie issiskyre su musu tautietemis pasiima SAVO vaikus. Musu, krikscioniu akimis tai amoralu, musulmonu vertinimu, tai norma, pagirtinas elgesys.
Todel ir manau, kad bendryste-viena vertybiu sistema yra butina. Jei jos nera, ja butina bunant kartu isgryninti, kad ji taptu viena abiem, bent jau principiniai momentai. Nes ateityje, jei to nepadarysi gali kilti labai daug problemu.
Sutinku. Ankščiau galvodavau priešingai, kad jei yra meilė, jokie kultūriniai, religiniai skirtumai nebus svarbūs ir netrukdys, bet dabar kaip tik manau, kad daug perspektyvesni bus tie santykiai, kuriuos kuria žmonės iš tos pačios ar bent jau panašios kultūros.
Aš pati studijavau, gyvenau Prancūzijoje, skersai išilgą tą šalį esu išmaišusi, turiu daug draugų, pažįstamų, kolegų prancūzų, dirbau kaip prancūzų kalbos vertėja, mokiau tos kalbos kitose šalyse. Jaučiuosi labai artima tai valstybei, gerai moku jos istoriją. Kai ten mokiausi turėjau vieną gerbėją prancūzą (tikrą prancūzą, augusį katalikiškoje šeimoje). Aš buvau studentė, o jis keliais metais vyresnis jaunas inžinierius. Iki vedybų santykiai nenuėjo dėl mano iniciatyvos. Vėliau būdavo momentų, kai gailėdavausi, vis mąstydavau, o kažin kaip būtų buvę, jei būtume sukūrę šeimą, galvodavau gal klaidą padariau, bet nors ir buvom vienas kitu susižavėję, jau tada jausdavosi, kad esame esame skirtingų tautybių, užaugę skirtingose kultūrose.
Siaip idomu, jus ir gyvenime elgiates panasiai? Tarkime pamatote gatveje zmogu su kuriuo nenorite bendrauti, del viso pikto prie jo prieinate ir garsiai(kad visi esantys aplink girdetu) jam pareiskiate, kad neturite jokio noro su juo bendrauti. Na o po pusdienio pamaciusi ta pati asmeni kitoje vietoje ir vel elgiates taip pat?
geras jumoro jausmas, patiko. Ir mes jau pasirodo tas pats asmuo, idomios tos kai kuriu nariu fantazijos, ka dar man pripaisys is tos puikybes
Kad nukreitpti tema jos pirmine linkme, nes prisidejau nenoromis prie jos nuklydimo i asmeniskumus, paseriau trolius savo demesiu, pabandysiu pateikti savo samprotavimus apie MEILE.
Meile tai individualus, tik zmogui budingas jausmas. Padedantis zmogui pazaboti vardan kito (meiles objekto) savo ego, kitaip tariant ileisti svetima zmogu i savo intymia erdve ir toleruoti ji.
Jos pagrindas yra: aistra, dvasinis rysys ir bendryste-viena vertybiu sistema. Per zmogaus gyvenima, jei mes kalbame apie MEILE, tos sudedamosios dalys pagal tuometini zmogaus prioriteta kinta vietomis, bet niekur nedingsta. Jaunsyteje pirmoje vietoje sotvi aistra, kitos dvi dalys individualiai. Kai zmones tampa tevais, atsiranda bendras isipareigojimas, tada pirmoje vietoje atsiranda bendryste, kiti like aspektai velgi priklausomai nuo zmoniu poreikiu. Kai zmones pasiekia ta vadinama brandu amziu, tada pirmoje vietoje atsirranda dvasine bendryste, o like du aspektai kaip visada pagal prioritetus. Del sios priezasties MEILE igauna kitokia israiska. Mane kartais glumina tos iliuzijos apie MEILE, is serijos tikra meile nugali viska ir t.t. Kaip jau minejau meile yra INDIVIDUALUS jausmas. Jei asmuo myli, tai dar nereiskia kad jo meiles objektas ji myles, juo labiau, kad ta meile bus identiska. Reikia viena karta isisamoninti, kad myledamas kita, tu negali ipareigoti, priversti zmogu tave pamilti, myleti. Negali priversti kita zmogu tavo jausmus laikyti jo vertybe, jei jis nemyli. Kad tai individualus jausmas, patvirtina ir seimoje esancios kizes. Rodos du zmones myli vienas kita, tos trys sudedamosios dalys yra. Bet probelma yra tame, kad pas kiekviena jos issirykiavusios pagal skirtingus prioritetus.
Is to ka rasot atrodo, kad taip ir nepazinto meiles, tik aistra ir isprotavot visa kita, meile visai nera tai, ka rasot.
O kad nieko mylet nepirversi, tai manau tas ir taip aisku, net saves nepriversi niekaip mylet ar nemylet.
Neginciju tolesniu jusu minciu, (kol kas necituoju), bet jau cia jus rasote nesamones. Neistikimybe deja yra ASMENYBES TRUKUMU pasekme. Krize seimoje tik leidzia tiems trukumams pasireiksti. Zmogedriskumas seimoje taip yra ASMENYBES problema, o maisto trukumo problema. Kai kuriems reikia tik gero preteksto atsiskleisti: neistikimybeje, smurte ir t.t. baigiant krasutinumais.
Pritariu, neistikimybes priezasciu gali buti visokiu, bet toje pacioje busenoje, ir su tokiom pat priezastim zmogus gali elgtis visaip ir tik tas pasirenka buti neistikimu, kuris taip nori pasirinkti, tai zmogaus vertybiu klausimas.
Troliai man suteike dar viena galimybe sureaguoti i ju neargumentuotas, neva kritines mintis, tik apie mano asmens zinojima ir ismanyma, bet is esmes nieko nesugebejo paneigti is to kas mano buvo parasyta.
**************************
TAigi, noreciau pakalbeti apie MITUS APIE MEILE
Nesuprantu kodel meiles jausma bandoma idelaizuoti. Ypac kai taid aro suauge zmones. Kai tai daro paaugliai, jauni zmones (Romeo ir Dziuljeta), tai veina. Bet tai tikrai nera ta tikroji meile. TAi elementari aista. GAila kad si istorija baigesi mirtimi brandus zmones tikrai enbutu taip elgesi), be tesinio, kitokiu atveju, mes butume suzinoje, kad jie po tirieju metu issiskyre, nes tiek trunka aistra-pamisimas, kuri sukelia hormonai.
Velgi, eilinis mitas meile trunka 3 metus. Ne meile, o aistra trunka tris metus, nes ji nebuvo paremta kitais dvejais, ar apsiribojo dvejais aspektais.
DAr vienas mitas. Kad egoizmas yra blogai, o altruizmas yra auksinamas. Nors gerai apgalvojus vienas ir kitas tenkina konkretaus zmogaus ego, tik skirtingai. Vienas zmogus tenkina savo ego imdamaa, o kitad duodamas. Atimk is to duodancio-altruisto galimybe dalinti, jis bus giliai nelaimingas, nes sis prosesas tenkina jo ego. Jis kaifuoja matydamas zmoniu reakcija i savo veiksma, ji dziugina zinojimas, kad jis kazka padare kito labui.
Siaip visi zmones vienokia ar kitokia forma tenkina savo ego, jei to pasitenkinimo jie neturetu to nedarytu.
Analogiskai ir su meile. Tol kol mes mylime, kol mes suinteresuoti, kad musu meiles objektas butu salia musu, mes linke suniveliuoti savo asmenines ribas, dalinai pazaboti savo ego. Kai meiles jausmas pribleso, ar isnyko, tada pakantumui vietos nebelieka. Tuomet pradedama priekabiauti prie visko, zmogus pradeda erzinti, atsiranda poreikis isstumti ji is savo erdves. pvz. Del sios priezasties, pradedama kabinetis prie isvaizdos, tai ne ten batus padejo, tai ne ten dantu sepetuka, tai aplamai kaltas kad kaimynes suo priderge prie duru.
Parkas, eina mama su dukryte, ji greiciausiai pirmoke. Mama ikisusi nosi i telefona, o megyte salimais striksedama ciauska, pasakoja jai, kas vyko mokykloje, apie drauges ir t.t.
Kaip dabar pamenu vaiko veido israiska, kai ji pasidalino su mama, jog mokytoja pries klase pagyre ja, sakydama , kad ji gera mergaite... Nesulaukusi mamos reakcijos, nes ji "mirko" telefone. Mergaite perklause mamos -AR AS TIKRAI GERA MERGAITE? - Atsakymo is mamos nesulauke.
Pagalvojau, kad ateis laikas kai si mergaite bendraus su mama, spoksodama i savo telefona... O mama jai priekaistaus, kad ji NESIKLAUSO kas jai yra kalbama.
Manau si istorija tinka ir siai temai, kai eina kalba apie dvieju zmoniu santikius.
taip, bet jei vaikas yra is tu, kur VISA LAIKA nepaliaujamai ciauska, tai net ir prie geriausiu noru neimanoma visa laika jo klausyti. Musu giminej yra toks vaikas, tai....jetus jetus....
taip, bet jei vaikas yra is tu, kur VISA LAIKA nepaliaujamai ciauska, tai net ir prie geriausiu noru neimanoma visa laika jo klausyti. Musu giminej yra toks vaikas, tai....jetus jetus....
Yra visokios krastutinumo formos. Tarkim hiperaktyvus vaikai, bet juk del to jie netampa nemylimi, juos reikia myleti dar laibiau... Sutinku su jumis, tai labai sunku, bet del artimo mylimo zmogaus, ar tai daug, ar neimanoma?
Nezinau, mano galva, seimoje, nepriklausomai ar tai vaikas, ar tai kitas suagues seimos nartys, PRIVALOMAI butina tenkinti dvasinius poreikius.
geras jumoro jausmas, patiko. Ir mes jau pasirodo tas pats asmuo, idomios tos kai kuriu nariu fantazijos, ka dar man pripaisys is tos puikybes 
