Užsiregistravus paskaitinėjau kelias panašias temas ir supratau, kad tikrai aš ne pirma ir ne paskutinė pasimetus jausmų trikampiuose 
Rašau dėl nuomonės, patarimo, žvilgsnio iš šono... Iš anksto perspėsiu, kad bent fizinės neištikimybės šioje istorijoje nėra, tik psichologiniai dalykai.
Esu ištekėjusi ir auginu mažą vaikutį. Dar gana jauna, bet šiek tiek gyvenimo patirties jau turiu - 31 m. Taip atsitiko, kad pastebėjau, jog mano vadovas darbe tikriausiai puoselėja jausmus mano atžvilgiu. Tik nuojauta tokia - lengvas flirtas, truputį daugiau dėmesio nei kitiems darbuotojams, niekada jokios kritikos, vien tik puikiausi atsiliepimai (net tada, kai žinau, kad iš tikrųjų jų nenusipelniau). Net nežinau kaip, bet po truputį ėmiau vis daugiau apie jį galvoti - jis vyresnis, labiau patyręs, suteikia saugumo jausmą (čia žinoma ne pasiteisinimas, o tik paaiškinimas, bet mano vaikystėje to saugumo ir stabilumo tikrai trūko, dėl ko matyt ir atsirado ši trauka).
Na ir ka gi, nors ir tikrai stengiuosi išlikti profesionali ir išlaikyti tinkamą atstumą, matyt buvo kelios savaitės kur mes abu jautėme tą trauką ir susižavėjimą. Aš vis pasimetu jį pamačiusi arba kaip nors kvailai šypsausi - nemanau, kad jis to nepastebi. Tai buvo pries man pradedant galvoti blaiviau ir suprantant, kad tikrai jokių santykių čia negali būti, pirmiausiai dėl mano šeimos, paskui dėl darbo, na ir žinoma dėl to, kad nemanau, kad jis mane traukia dėl tinkamų priežasčių.
Dabar stengiuosi išlaikyti tinkamą atstumą, ir manau, kad jis daro tą patį. Abu vengiame flirto, vienas kito kompanijos (man prisijungus prie kavos pertraukėlės jis ją palieka). Mano klausimas jums būtų, gal kas susidūręs su panašia situacija ar turi patarimų kaip išvengti to nejaukumo ir nesmagumo jausmo, kaip išvengti minčių apie jį. Visgi net ir privengiant vienas kito kaip su vadovu reikia dirbti beveik kasdien, plius laukia ir tokie dalykai kaip darbo įvertinimo pokalbiai. O gal tiesiog viską palikti laikui ir tikėtis, kad situacija aprims?... Darbo keisti tikrai nenorėčiau.
