Sveiki
Turim tokia beda, suneliui 2 metukai ir 9 men. Visad buvo labai prie manes prisirises, net su teciu be sansu buvo palikti iki 2 metuku, o ka jau bekalbeti apie kitus zmones (senelius, tetas ar dedes).Iseidavau i darba (3-4 valandom) plystancia sirdimi (aisku to neparodydavau), atsisveikindavom buciais, visad kelis kartus pakartodavau, kad greit grisiu, taciau prie duru klykdavo iki begalybes, kelis kartus net apsiveme, tad teko iseiti is darbo.Dabar jau su teciu lieka, taciau jei esu namuose, pas ji nei per kur neis, klykia iskart.Giminaiciu taip pat nei vieno neprisileidzia, jei pakalbina, susiguzia, prisipaudzia prie manes, pradeda lupineti nagucius, apie visiskai svetimus zmones net nekalbu.Buvo taip, kad mano labai gera drauge (ja daznai mato) ji pakalbino, tai jis susiguze vezimelyje ir taip sedejo, kol galiausiai uzmigo.Su kitais vaikais dar liudniau Jei bunam zaidimu aiksteleje ar zaidimu saleje, ir jei vaiku nera, jis visur eina, lipa, taciau visad turiu eiti paskui ji (nes kitaip niekur neina), o tik pamato koki vaika (o jei jis dar ir artyn eina), sunus iskart prasosi, kad ji ant ranku paimciau ar bent ant keliu pasisodinciau ir apie jokius zaidimus nei kalbos negali buti.Pas mane sedes tol, kol vaikas nueis.Net nebeisivaizduoju kaip dar ji padrasinti ar kaip elgtis.Per prievarta nestumiam nei prie vieno, vis graziai kalbinam, taciau niekas negereja.Nuo kito rugsejo prades lankyti darzeli, tad kuo arciau, man tuo baisiau ir liudniau darosi Gal galetumete kanors patarti?O gal dar ir daugiau yra tokiu mazyliu?Kaip elgiates?