Vyras turi meilužę

nu bet tas tavo isikibimas i sunu, buvai matomai labai isikibusi i vyra, kad net su draugem atitolai, dabar isikibsi i vaika jei susitaikysit, sunus supras, kad gyvenime visaip buna ir suauge zmones susipyksta ir susitaiko.
Bet jei nenori taikytis nu nekisk to sunaus, kaip preteksto...
As nesuprantu visgi, kodel tavo vaikas tau tokius dalyksu pasakojo, jo blogi rysiai su teciu, kodle taves atsiklausia ar kelti rageli, labai man keista? kiek jam metu?
Kas neleidzia gyvent kaip nori bunant su vyru? ar butinai nebendraut su savo draugem, niekur neit ir t.t.

ir aplamai ar ta meiluze is vis egzistuoja, juk be vaiko zodziu ir kazkokiu neaiskiu zinuciu kaip ir nieko nezinai...

Va ir SUPER! Tik kelios dienos,o nuveikei tiek daug. Daug to, kas buvo užgniaužta ilgai ilgai.
Ir toliau taip-pirmyn su aukštai pakelta galva !

Ner uz ka
Dziaugiuosi siek tiek padejusi.

Saunuole, kad neleidziate sau nuslysti i liudesio, pykcio liuna. Visai normalu, kad jus kazkoki laiko tarpa jausite tuos jausmus, kai baigiasi kazkoks tarpsnis zmogus tuomet isgyvena toki "mini gedula", leiskite sau siek tiek pagedeti, tai ka praradote (iliuzijas). Tai yra visiskai normalu, taip turi buti. Svarbiasuia neuzsibuti tam gedule, GYVENKITE toliau, tie jausmai nekultivuojami palaipsniui praeis. O jei jus tuos jausmus bandysite neigti, nepriimsite ju atvira sirdim ir protu, tai gali jus ikalinti ilgam. Jums to tikrai nereikia.

Noriu jus paruosti. Siuo metu ta ramuma yra apgaulinga, kaip sakoma pries audra. Kai susitiksite su vyru, jus uzlies galinga emociju banga, bukite tam pasiruosi, nepasiduokite pirmam impulsui. Jus jau klysti nebegalite. Apmastykite kelis variantus kaip bendrausite, turekite toki mini planeli.




Salyginai normali motina visada galvos apie vaika, jo poreikius. Mano galva visai desninga, kad moteris masto kas iuo metu geriau vaikui. Ir tai tikrai nera rodiklis, kad isikibs i vaika.

Neretai zmones sukure seimas atitolsta nuo draugu. Nes atsiranda naujos pareigos, naujos bendros pazintys, pagaliau gyvenimo ritmas keiciasi, o jau gimus vaikui, tai isvis laiko apmazeja.

O man nekeista, kad sunus yra artimas su motina. Todel kad motina su juo daugiau laiko praleisdavo, nes tetis dazniau vzinejasi i komandiruotes. Sunus pergyvena del mamos ir del netinkamo tecio elgesio. Vaikai labai protingi, jie viska mato ir viska jaucia. Nebutina ju specialiai kisti, nekisti, jie patys ilenda ir sudalyvauja, nori to tevai, ar nenori. Vaikai yra seimos dalis.

Manau, jog autore tai supranta ir pergyvena, nori kad si situacija kiek imanoma maziau traumuotu jos sunu. Jai yra labai sunku apsispresti, kaip supratau, jai siuo metu svarbiausia sunaus gerove, vardan jos ji pasiaukotu. Bet va klausimas, ar ta auka butina, kas duos garantijas, kad ta jos galima auka yra tas "geris", kurio ji troksta sunui...

********************

Skausmoašara, jus turbut skridote lektuvu, pamenat saugos instruktaza... PIrmiausia gelbejimosi priemones uzsidedate jus, o tik po to vaikui. Taip ir gyvenime, butent jus, jusu gerove, psichine busena, yra vaiko geroves garantas. Siuo mtu jus turite sau atsakyti i klausimus, "Ko jums reikia? Kaip jus gyvensite toliau? Patikekite manim pacios skyrybos netraumuoja vaiku, vaikus traumuoja tevu elgesys skyrybu metu.

Pritariu.

Moonte kaip gerai, kad tu esi sitoje temoje. Tave D. atsiunte.

skausmoašara nesisielok del draugiu taip. Gyvenimas nestovi vietoje. Kaip vienas protingas zmogu pasake: Draugai, tai yra kaip traukinio pakeleiviai. Vieni islipa, kiti ilipa.
O tikri draugai, kad ir po keliu nebendravimo metu, ateina, kai tau sunku ir jie tau reikalingi.

Tikrai kad... Prieš kelias minutes vyras paskambino, ako kodėl sūnus nekelia ragelio, aų net nežinojau, kad jam skambino, matyt garsą išsijungęs. Sako, taigi aš nebuvau jam blogas... Sakau pasakysiu, kad paskambintų ir padėjau ragelį. Nežinau ar sakyti. Suaugo per kelias dienas....

Zinoma, kad dauguma normaliu mamu masto apie vaikus, tik as ne apie tai. Apie vaikus mastyti viena, bet pasitelkti vaika, kaip preteksta skirtis ar nesiskirti tai jau visai kas kita, tai jau nastos vaikui sukrovimas, egozimas, nemokejimas paciai prisiimti atsakomybes uz savo gyvenoma ir tik dangstymasis vaiku.

Nuo tikru draugu neatitolsti tiek, kad 10m nebendrauti, ypac jei toje pat salyje ar mieste gyveni.
Jei rado laiko vyro draugu zmonom, manau, butu atradusi ir savom draugem, bet cia nuo zmogaus asmenybes priklauso, kazkoks isikibimas i viska kaip vyras nori, ju pati sako kiek sau neleido, o kodel?

Man visiskai nekeista, kad sunus artimas su mama, taip ir turi buti, man keista, kad jis isduoda teva, kad ir mamai, kad neturi rysio su tevu. Ir dabar savo galvoje kazin ar netaps tevu skyrybu priezastimi, kazin ar vaikas negalvos, kad jei nebuciau mamai pasakes, gal tevai nebutu issikyre, stai kur pavojus, o dar mamos mintys tokios pat mintys, kad jei vaikas nebutu suzinojes ga lir atleisciau, nu ka gaunasi vaikas atsakingas, kad tevai skiriasi ar ne?

Skyrybos traumuos vaika, niekaip nepadarysi, kad traumuotu maziau ar daugiau, kaip tai sumazinti? tevai skiriasi ir tai yra trauma. Tai reikia priimti ir suvokti. reikia galvoti, ne kaip maziau traumuoti, o ismokti su ta trauma tvarkytis, pvz susirasti gera psichologa ir nueti ir paciai, ir vaika nuvesti. O bet kokia auka yra pirmiausia nasta vaikui, kas noretu, kad del ju mamos aukotusi, paklekit rankas?

Nemaisykite ir nesvajokite, kad skyrybos netraumuotu. Jos traumuoja, o tevu elgesys tai jau atskiras dalykas, jie gali elgtis kulturingai , bet jei viduje bus pyktis tai irgi traumuos vaika, vaikas gi viduryje, jis turi dalele abieju tevu, ju savijauta , vidus yra vaiko dalis. Jei jie sugebes vienas kitam is tiesu atleisti ir gyventi draugiskai, kad ir atskirai, tada bent ju elgesys netraumuos vaiko.

Labai patiko Moonte postai

Dar norejau prideti. As asmeniskai nevaidinciau pries vaika, ypac jei jis tas zinutes rado.

Vaikai labai jautrus tevu emocinei buklei ir viska supranta be zodziu. Vaikui paaiskinciau, kad "musu su teciu santykius istiko krize, man dabar yra labai sunku, kad kartais as liudna busiu, kad taip mes galime ir issiskirti, bet nepaisant to tu visada turesi ir mama, ir teti, kurie labai labai tave myli".

Man atrodo, kad vaikui bet kuriuo atveju yra geriau, kai tevai yra su juo atviri. Bent jau bus ivardinta kas vyksta, mamos atvirumas paskatins ir vaiko atviruma, issipasakoti, issakyti savo baimes, skaudulius, nes naturalu ir jam nebus lengva.

Apsimetinejimas ir nenuosirdumas su vaiku yra blogai, nes kad ir kaip tevai vaidintu spektakli "nieko neatsitiko", vaikas vistiek jaus kad atsitiko, bet matydamas apsimetinejancius tevus, ir pats bijos atsiverti,  apie tai kalbeti, paklausti, issipasakoti savo nerimus ir visa ta situacija tures pergyventi vienas. 

Bet taip yra gyvenime. 80 proc.moterų išsiskiria su savo draugėm. Ir nematau nieko stebėtino. Susikūrus šeimai, taipogi atsiradus vaikams kitaip susidėlioja prioritetai, ir tai yra normalu. Vienas drauges keičia kitos, o ir ne taip.dažnai norisi pas jas lakstyti, užtenka tik susirašyti.ar telefonu pakalbėti. Na tai yra gyvenimas ir nematau nieko keisto.
Jei nesusitiko, reiškia, nelabai ir reikėjo. Dabar padikeitė situacija, vėl kitaip susidėliojo prioritetai. Dabar norisi draugės. Viskas čia yra normalu .

Bet taip yra gyvenime. 80 proc.moterų išsiskiria su savo draugėm. Ir nematau nieko stebėtino. Susikūrus šeimai, taipogi atsiradus vaikams kitaip susidėlioja prioritetai, ir tai yra normalu. Vienas drauges keičia kitos, o ir ne taip.dažnai norisi pas jas lakstyti, užtenka tik susirašyti.ar telefonu pakalbėti. Na tai yra gyvenimas ir nematau nieko keisto.
Jei nesusitiko, reiškia, nelabai ir reikėjo. Dabar padikeitė situacija, vėl kitaip susidėliojo prioritetai. Dabar norisi draugės. Viskas čia yra normalu .

O man liudna, kad taip atsitinka. Beabejo, naturalu, kad susitikimai su draugem sureteja, bet nutrukti visai neturetu. Atkreipkit demesi, vyrai del moteru neatsisako savo draugu, pomegiu. O va kai kurios (dauguma???) moterys vos tik atsiranda ju gyvenime vyras, paskui vaikai visas drauges pamirsta, visa save atiduoda vyrui vaikams namams. Ir dazniausiai draugiu prireikia tik tada, kai jau seimoje blogai pasidaro.

Pritariu.
Kam nutraukti rysius, zinoma sumazes ir susitikimai ir bendravimas, bet siuo metu kai yra internetas visiskai nutraukti rysius, nu nezinau, cia jau pasirinkimas. Kam tokia drauge po 10 m atsiradusi, kuriai nebuvai reikalinga, kai gerai jai buvo?

Na jos tiesiog neprievartauja savęs-nutraukia ryšius, nes jų, reiškia, nereikia. Kai reikia, atnaujina.
Aš už tai, kad neprievartautų žmonės savęs .

Man lb. patinka pacios postai. Visada su malonumu perskaitau, bet cia noreciau papriestarauti. Man neskaudu, kad mano drauge atitolsta nuo manes, kai jai gerai. Jei jai gerai, tai ir as dziaugiuosi uz ja. Bet visada pasiulysiu savo namus ir nusluostysiu asara draugei, kuriai tuo metu blogai ir jai reikia mano patarimo, paguodos ar supratimo.