Vyras turi meilužę

Skaitau viena ir kita istorijas, man liudna.
Liudna, kad zmones patys savo rankomis griauna nuosava gyvenima.

Na kodel zmones negali save myleti? Kodel jie negali save priimti tokiais kokie jie yra?

Vieni save gruzina praeitimi, ir tai praeiciai leidzia itakoti dabarti. Kodel?
Pamastykite, palyginkite save anuometine ir dabar. Itariu, skirtuma izvelgiat. TAi normalu, nes mes su metais keiciames. Lygiai taip pat ir kiti zmones, nestovi jie vietoje. Todel, dabar susitike, is esmes jus esate tie, bet jau nebe tie zmones, nes turite jau gyvenimo patriti. Galimai dabar jus sujunge tai ko jus anuomet neturejote.

Nezinau kaip kiti, bet su metais dingsta tas jaunatviskas maksimalizmas, pradedi adekvaciau, ramiau vertinti situacija, nebera to "tragizmo", poreikio daryti is muses drambli. Mane aplamai glumina, kai is suagusiu zmoniu reikalaujama kazkokia ten tariama skaistybe, skaiciuojami tureti partneriai ir t.t.

Todel del sekso, vel gi man sunku ka komentuoti, mano patirtis labai skurdi, bet stebint gyvenima is sono, galiu pasakyti, kad galima surasti salyciu taskus, kai abu to nori. Patyres gali pasidalinti patirtimi. Na o jei moteris neatsipalaiduoja, yra isitempusi, reiketu su vyru pakalbeti apie tai. Manau, kad kiekvienam vyrui yra malonu zinoti kad moteris nevaidina orgazmo, nes moters orgazmas tai balzamas vyro sirdziai. O del mylimos mtoers jis gali pasistengti.
Ar tos sutiktos vyro gyvenime moterys buvo kokios ten isskirtines, ar sutikti vyrai jusu gyvenime, cia dar klausimas, nes jis siuo metu yra su jumis, o jus su juo. Vadinasi, kazkas jus vienas prie kito trauka...

Nemanau, kad yra racionalu skirstyti zmones i buvusius, esamumus, busimus ir t.t. Yra svarbu ka jus, asmeniskai, siuo momentu jauciate ir norite. Jei jums su tuo zmogumi gera, jei jus norite su juo buti, jus norite abudu kurti santikius, matot bendra ateiti. Spjaukite i visus tuos stereotipus ir bukite laimingais, neleiskite praeiciai itakoti jusu ateiti.

********************

Mintys del klases susitikimo. Na ir kas, kas cia baisaus atsitiko? Mat pirmoji meile. Na juk desninga kad pirmaja meile zmones idealizuoja. O kodel, zinote? Todel kad pirmoji meile dazniausiai buna platoniska, nepasiekiama svajone. Na ir dabar, jis Lietuvoje, moteriske JAV. Negi manot kad ji viska mes vaziuos i Lietuva, ar kad jis leks pas ja? Paspangs, paspangs ir praeis. Na zinoma nemalonu, kai vyras kvailioja. Na bet del to gadinti sau nervus ar verta?

Grįžtu į savo sukurtą temą, žiūriu ir likimo draugių yra. Grįžtu su pasitvirtinusiais nuogąstavimais. Tada, prieš pusmetį, jis mane įtikino, kad tai buvo klientė ir jis pasakė jai, kad nesikabinėtų, neberašinėtų, įtikinėjo, kad visokių nuokvakų yra. Užtikrino, kad jam niekas nerašinės, net pasakė kodą, kad jei netikiu, galiu tikrinti. Na kažkaip pradžioj kartais pažiūrėdavau (kokia gėda ), bet paskui pasimiršo viskas. Dabar, šią savaitę, per mokyklines atostogas, su draugais buvom 3 dienas Druskininkų vandens parke. Vyrai paskutinį vakarą pavakarojo, maniškis kažkaip labai keistai stipriai apgirto. Pargrįžom į savo kambarį miegot, išeinu iš vonios, o jis savo telefoną staigiai slepia po pagalve. Palaukiau kol užmigs, patikrinau. Tikriausiai suprantat kokius meilės žodelius radau. Bandau skambinti iš jo telefono tai rašinėtojai, nekelia, atrašė paklausdama kodėl skambinu. Tampa aišku, kad ištekėjusi ir kalbėti negali. Aišku, prirašiau jai visokių šlykštynių, bet nesusivaldžiau ir vidury nakties vyrui sceną pakėliau. Aišku ir sūnus atsibudo... Žodžiu. Jie dar užmigo, o aš akių taip ir nesudėjau. Ši naktis jau trečia tai kažkiek miegojau, bet valgyti nieko negaliu, atrodo viską iš karto išvemsiu. Kažkiek nusiraminus bandžiau klausinėti. Pasirodo tai ta pati, kurią įtarinėjau, "labai graži ir gera ir jis ją myli". Dar 10 metų jaunesnė už mane (su 20 metų vyresniu vyru iki šiol gyvenanti), pasirodo "labai blogu". Maniškis jau kuris laikas ieškojo buto Vilniuje, mol investicija, nuomot galima, o ko gero naujo lizdo ieško (nors kai taip pasakiau, liepė nenusišnekėt). Sakau kad susirasiu jos vyro telefoną, kad ir jis sužinotų, kad ir ji kentėtų. Susirask, sako, tik pagreitinsi viską. Pradėjo kaltinti mane visokiais niekniekiais, mat aš jam buvau bloga. Bet skirtis jis nenori, nes labai myli sūnų. Bet nors jam jau virš 50, tai anoji dar gali ir pagimdyti, galvoju gal ir laukiasi, nors jis ir neigia. Žinutes nufotografavau, nors jis jas iš karto ištrynė. Maža ką, gal teisme pravers. Neįsivaizduoju kaip elgtis. Vakar vakare išsinešdino. Sūnus, nors ir paauglys, kartais mėgsta pas mane miegot lovoje kai jo nebūna. Vakar irgi atėjo. Klausia ar skirsiuosi su tėčiu. Sakau, nežinau. Klausiu, kaip jam geriau būtų, atsako, kad nesiskirčiau. Bet, sakau, niekas nepasikeis, jis galės lankytis pas mus. Tai, sako, tada kam tau skirtis. Sakau, kad gal tėtis bus laimingas tada, galės tuoktis su gera, jauna ir gražia žmona. Atsakymas- tu pati geriausia ir gražiausia. Apsiašarojau iš laimės, ne visas gyvenimas veltui, padovanojo jis man nuostabų sūnų, už tai esu dėkinga. Tik nežinau kaip dabar elgtis.
Moonte, labai notėčiau jūsų patarimų.

Kam jus prie sunaus taip.. Bet kas padaryta, padaryta. Geriausia butu skirtis, kas cia per seima.

maane irgi glumina, kai geruose darbuose reikalaujama atskleisti darbo istorija, skaiciuojama, kiek darbo vietu pakeites. Aiskinamasi, kodel isiro darbo santykiai, ar nebuvo taip kad as isdaviau darbovietes paslaptis ar gal mane atleido del nusikaltimu veiksmu imoneje.
Kaartais nori KA TIk BAIGUSIO, perspektyvaus ir NESUGADINTO, ot kokie uzsispyreliai.

Turetu priimti is gatves bet ka, bet va akcininkai be to nenori.

Dabar bendram gyvenimui, kuris pas zmgu TIK VIENAS (kai UAB'u Ltd.'u galima tureti daug) tai jau negalima dometis istorijomis, negalima skaiciuoti ir negalima noretis nekaltu. Taip imi bet ka ir aukoji savo gyvenima ANT DURNIAUS

Taip taip. Aš irgi taip kiekvienai sakyčiau ir sakiau. Bet kai tai paliečia tave.... Einu iš proto. Tiek laiko man melavo... Tiek laiko dvigubą gyvenimą gyveno.

O tai kaip jis gyvent nori? Su dviem? Zmona ir meiluze? Ir prie ko cia meile sunui, juk su sunum nesiskiria.

Patarimas vienas-skirkis. Skyrybu atveju kuri laika paliudesi, paverksi (daznai zymiai trumpiau nei atrodo dabar) ir gyvensi toliau, eisi i prieki, tvarkysiesi savo gyvenima. Jei nesiskirsi ir bandysi gyventi kartu vistiek nebus ramybes. Tu ji seksi, nepasitikesi, visada kirbes mintis, kad apgaudineja ir t.t.pavirsi pikta, nervuota ir suvargusia moterim. O galu gale vistiek issiskirsit. Vaiku nesidangstykit nei tu, nei leisk jam. Vaikas jau didelis, ne darzelinukas, tuoj pats iseis i savarankiska gyvenima.
Manyciau galima atleisti kai buna vienkartine klaida, na kazkaip pateisint. Bet cia jau suplanuota ir ilgai trunkanti apgavtste. Negaleciau gyventi su tokiu zmogum.

O as pasakysiu paprastai - gyvenk su juo, jei nori gyventi, skirkis, jei jis tau nebereikalingas.
Jei iseis pats - paleisk, parsliaus gana greitai.
Visos, kurios puola sakyti - skirkis, skirkis, kaip tu su juo gali gyventi ir t.t. nei velnio nezino nei kaip jus gyvenat, nei pacios situacijos.
Diedai megsta palakstyt i sonus, kai galvoja, kad niekas ju nepagaus, o kai ikliuna, tai dauguma po to sedi uodega pabruke, bo seimos ardyti gi nenori, cia buvo siaip just for fun, prisiminti dienas, kai buvo grazuolis jaunas arklys.
Analogiskai ir moteriskems buna, kurios uzsimano pasitikrinti savo verte rinkoje, ar vis dar imama ir nubludija i lankas, o kai vyras prigauna, tai kruvinom asarom verkia, kai jas meta per borta.

Jei vyras eina i sonus, tai gal jis daug uzdirba?
O jei butu priesingai, neitu i sonus, o butu luzeris?

Vienas dalykas yra nepataisomas, vyras nuejes i sona - netenka teises buti mylimas del savo asmenybes, jis turi gerai uzdirbti ir teikti nauda...

Sioje istorijoje yra dar vienas aspektas - tai nepatikimas zmogus, apgavikas... Gyvens del sunaus... o zmona, tai kas? namu apyvokos daiktas?

Todel su tokiu nepatikimu gyvenant kartu reikia rupintis garantijomis, turtu ant savo vardo... kad skirybu atveju uztektu tik paspausti katapultacijos mygtuka. Reikia pasitart su advokatais, nes meile baiges prasidejo biznis...
Cia kaip skrendant nepatikimu ekspermentiniu lektuvu.

Gyvenant kartu reikia ismokti kalbu susipazinti su Vokietijos ar Kanados dzentelmenais, o gal kartais...
Jeei nieko ta tiks ir tas nepatikimas ejes i sonus

Visiškai su jumis sutinku. Visad kitoms lygiai tą patį sakydavau. Ir pati sakiau, kad jei kažką sužinočiau, iš karto skirčiausi (beje maniškis irgi tą patį sakydavo ir dabar sakė kad taip darytų jei apie mano neištikimybę būtų sužinojęs). Bet dabar iš proto einu. Nežinau kodėl, gal dėl pačios išdavystės kaip fakto, gal jaučiuosi pažeminta. Net negaliu pasakyti ar jį tebemyliu, ko gero ne, bet einu iš proto, trečia diena tik vandeniu ir kava gyvenu, daugiau nieko negaliu nuryti.


O gal geriau luzeris? Su tokiu ramiau.
Kas dėl turto, tai santuokoj įgytas turtas dalinamas lygiomis dalimis, koks skirtumas ant kieno vardo. Visiškai ir be jo galėčiau pragyventi, uždirbu pakankamai. Ir ne, Vokietijos ar Kanados džemtelmenai tikrai nedomina. Iš viso nemanau, kad kažkada galėsiu pasitikėti vyriška gimine, o man jau 50 nesenai stuktelėjo, kol žaizdas išsilaižysiu, būsiu visai niekam neįdomi . Ir aplamai netikiu, kad dar galėčiau pamilti kažką kitą.
Manau teismų procesas užtruks, nes viskas jo arba jo įmonės vardu ir jis skaito, kad per 20 mūsų bendro gyvenimo metų tik jis viską uždirbo, nesvarbu, kad prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, mat viskas buvo kaip ir savaime suprantama, aš iš savo uždarbio namus išlaikiau, jis biznį darė.

Jus gero advokato ieskokites
O sentimentus kuriam laikui salin padekite,
nors vertingiau, dabar,turbut,butu psichoterapija pradet lankyt.

Viskas praeina,praeis ir tai
Kalbu is savo patirties.

skausmoasara, jei nenorejai nieko keisti, tai nereikejo ir lysti i vyro tlf. Dabar jau kaip ir privalai i tai reaguoti, nes nieko nedarymas, tolygu sutikimui. Sutikimui, toliau vyrui susitikineti su ta meiluze.
Nors, is dalies vyro prisipazinimas reiskia, kad jis nebijo taves prarasti.

Siuo metu, geriausia nekelti isteriju. Nes bet kokios isterijos vyrus veja is namu. O tavo vyras dar ir guodeja turi sitam atvejui.

Taip jau buna, kad vyras ar moteris isimyli i kita(ar turi tam teise kai kurios pasakys). Bet taip jau buna gyvenime. Dabar geriausia pakalbeti ramiai su vyru. Ka darome toliau? Kokios skyrybu salygos. Kaip ka dalinsites. Ir atsitraukti nuo jo. Duoti jam laisve. Gal jis pats nezinos ka su ja daryti? Nes buvo paranku turint seima, tureti dar ir meiluze salia. Tegul jis pajaucia, kad tu nestovesi skersai kelio jam.

Ir prisimink, kad gyvenimas nesustoja vietoje, vyrui isejus. Jis kaip tik prasideda, bet tai suprasi veliau, o dabar tiesiog reiks isgyventi ta sunku laikotarpi.

Nu ir slykstukas tas vyras. Sitiek laiko taip apgaudinet. Ir viska ilgai ir samoningai planuot. 50 metu, turbut klimaksas proteli susuko ir savo kompleksus bando su jauna gesint. Tfui, koks slykstus diedas, melagis.
Skirtis, tik skirtis ir pasiieskojus gero advokato kuo daugiau nuo jo isgtezt, kad vaikui butu , o ne naujam meiles objektui. Jei butu saziningas, neapgaudinetu, o tiesiog ateitu ir pasakytu, kad nebemyli, ka darom, o cia...
Tik tiek temos pradzioj, tiek dabar matomas tas vaiko kisimas i tas nesamones. Nu kam dabar tam vaikui pasakot apie tai, kad ana grazesne ir jaunesne? Vaikui jo mama pati paciausia, nereiktu vaikui tokiu nesamoniu kalbet, santykius aiskintis ir tarpusavuje bartis prie vaiko. Berniukas paauglys, issivystys kompleksai, bus problemos santykius pradet. Valdytis kazkaip reiktu, jau geriau draugem ar forume issikalbet.