O aš dabar kažkokioj kryžkelėj...... Prieš pusę metų vyras nuvyko į klasės susitikimą, susitiko pirmą meilę ir .....įsimylėjo. Žinojau, kad jinai jam labai patiko jaunystėj, bet jie nedraugavo. Ji gyvena Amerikoj, didelis atstumas, nebendravo. O va kai susitikime pamatė, visi jausmai sukilo, atrodo ugnikalnis išsiveržė. Jau, kai grįžo iš susitikimo pajaučiau, kad kažkas negerai, ne taip. Vis sapalioja apie Ameriką, tipo gal pabandyti, gal pavyks užsidirbti ir t.t Dvi savaites vaikščiojo kaip nesavas, atrodo juokiasi per sukąstus dantis, jokių emocijų, nebematė manęs. Supratau - šakės. Patikėkit moterėlės, ėmiau net darbe išeigines, kad galėčiau bent kiek išsipergyventi, nes dirbti tokios būsenos nebegalėjau. Siela žviegė iš skausmo, kažkoks nebūties jausmas, atrodo nu nieko baisaus neįvyko, nu įsimylėjo, gi nesugulė, paskui išvyko, gi toli, nesusitiks. Supratau, kad nebesu ta vienintelė ir rožiniai akiniai greit apsitraukė juoda plėvele. Negalėjau niekaip pradėti pokalbio, į pokalbį pasiėmiau gero vyno butelį, paskui antrą........, bet pokalbis įvyko. Manau ir jam tas vynas padėjo. Santykius sprendėm ir jausmus narpliojom visą vasarą. Viena blogybė, kad vyrams sunku kalbėtis apie jausmus, bet kažkaip kalbėjom. Tik dabar supratau, kaip jaučiasi moterys, dievaži, priešui to nepalinkėčiau. Ir dabar esu tokios būsenos, kad atrodo jog tūkstantis jausmų viename kamuolyje gerklėj stovi ir niekaip neišeina išvemti, vis tampo ir tampo. Iki šiol niekaip nesuprantu, kaip galima įsimylėti kitą moterį, kai nuolat sakai, kad myli. Nežinau, man tai prasilenkia su logika, o gal pas vyrus kitaip? Nežinau ar jam praėjo. Atrodo lyg ir nuoširdžiai gailisi, labai pasikeitė į gerą pusę, bet mintis, kad galbūt jis vis tiek apie ją galvoja, neduoda man ramybės. Labai pasikeičiau, atrodo suaugau per dieną ir supratau, kad niekada jau taip nebebus. Ar įmanoma išeiti iš šios būsenos?
del ko jus konkreciai pergyvenat?
kad vyrui be jusu ir kitos moterys patinka? cia gi normalu, naturalu, juk nepermiegojo su nieko, per gyvenima gali traukti daug zmoniu, jusu nei vienas vyras nera patraukes demesio didesnio per gyvenima? jei ne tai dar patrauks bet bunam su tais, su kuriasi pasirenkam, aisku ne visi buna, bet siuo atveju svabiausia tikri jausmai, santuoka, seima, pasirinkimas.
O tas jo susizavijimas, tai daugiau fantazija, ne realybe, juk neparagautas vaisius labai skanus, buities nebuvo, draugystes net nebuvo, viskas suidealizuota, cia daugiau jo eroine fantazija, nei kazkokie realus jausmai, nesureiksminkit. Jis su jumis gyvena, jus myli, o tai praeis, nieko tragisko, labai gyvenimiska svarbiausia nedarykit pati is to tragedijos ir taip nesureiksminkit, neprikiskit i vyro galva nesamoniu ir maziau apie tai snekekit, maziau ta fantazija skatinsit
o del ko jam zmogui gailetis? aisku gal nesmagu, bet nuo musu gi tokie dalykai nepriklauso. pamirksit jus abu tai , laikas, gyvenimas buitis, darbas, drauge gerai praleistas laikas, visa tai nustums tokias fantazijas i kita plana, o jei nenustums is vis tai vis tiek nesam nei veinas sventi, svarbiausia valdyti savo veiksmus