jei ta ištikimybė tokia svarbi, tai kodėl tada reikia stradalinti - po pirmo įtarimo atsisveikini. Kam stradalinti, aiškintis, atleidinėti, o dažnai - susitaikyti ir toliau kartu gyventi? Matyt - ne tokia ir svarbi, tiesiog dar vienas pretekstas koncenturotis į nereikšmingus dalykus ir sunkinti sau gyvenimą. Nes "ak, aš vargšė, ak mane apgavo" - easy, niekas niekada neturi tikslo apgauti būtent žmonos, tikslas visuomet yra pasikirkinti su kita. Na, nebent kai koks nors durnisu ar durnė nusprendžia tokiu būdu "atkeršyti.
Toks ciniskas poziuris galimas tik tada, kai nera jausmu. Pvz. jei gyvenama kartu del pinigu, turto ir pan. Nors ir tai gi nefaina - teks seimos pajamas ir su ta kita dalintis 
O jei yra jausmai - abejoju, kad nors vienai taip pavyktu. Ir savaime suprantama, kad vyras i kitos lova ilenda ne tam, kad savo zmona iskaudintu. Bet nuo to tai nei gramo geriau nepasidaro
As manau, kad jei pati tokioj situacijoj atsidurtum, visai kitaip sneketum...
Kiek daug visokių minčių sukėlė tema. Gyvenimas kartais būna toks nenuspėjamas. Mūsų veiksmai, poelgiai, mintys, sprendimai, viskas nenuspėjama ir kintama. Bet galiausiai viskas susidėlioja tvarkingai į lentynėles, nors galbūt tuo metu ta atrodo kaip visiškas chaosas
Man kai sms ateina, tai parodo ant ekrano, todel kiekvienas kas tuo metu ziuri i mano telefona, gali ja perskaityti. Gal ir ten taip buvo.Labai keista, kad vyras, turintis meiluze neuzdeda bent pin kodo ant telefono atrakinimo. Tau parodo ant ekrano, nes jokiu apsaugu ant jo nera, bet jei butu ka slept, tai logiska, jog pasirupintum, kad kiti neilistu nei i tavo skambucius, nei i sms. Tad dar cia neaisku kaip yra su tom meiluzem. Pagaliau vaikas galejo ir ne taip suprasti ka nors. Idomu kiek jam metu
Sveikos visos, as naujoke cia:)
nezinau tema lyg ir tinkama man, gal tik kiek kitokia pabaiga:)
zodziu.. draugavome daug metu nuo pat jaunystes, draugavome graziai, be skandalu, mustyniu ir panasiai. Jis buvo tas zmogus kuri visi sakydavo na jau ne i sona toks nenueis... gyvenime visko buna, esme, kad santykio paslijo, man truko demesio, lovoje prastai, nors tai pirmas vyras mano, bet jau man buvo ne taip kazkas. Zodziu as palikau ji ir zinoma neilgai trukus atsirado naujiena, na tokia prastokos reputacijos, taciau matyt energinga kur reikia, zodziu pasitase, padraugavo, ir zmogus pradejo nykti psichologiskai, matyt pajaute ka prarado ir nu pacios suprantat, kai nuo vilko ant meskos. Praejo pora metu, as nesiruosiau taikytis, tikrai ne, bet sena meile nerudyja galbut isties.. susitikome viena, antra karta, na jauciame, kad nepamirsome, kad kartu buvo gera, kad ir kiek sutikome zmoniu, nu jie mums vienas kito neatstojo, taigi suejome ir vel:)
Viskas gerai kalbant apie kasdieninius santykius, net geriau nei kada buvo, taciau LOVA.... as jauciuos silpnesne uz ta prastos reputacijos mergina, isvaizda zinoma geresne, visa kita irgi, taciau as susikausciusi ten, jis nezinau ka galvoja , bet nu sekso metu jam nusileido, sako, kad del to, jog jam nepatinka ta poza ir tas ritmas, kuris man patinka ir tinka, taigi ka man daryti, man norisi tik verkt siuo metu, pagalvojus, kad visada bus taip sudinai ten?? Kiek turejau partneriu po jo, tai nu tikrai nebuvo tokiu situaciju, net gi atvirksciai, skaiciau save toje srityje neprasta, bet va su juo kazkas man atsitinka, as del visko droviuos ir man kazkas trugdo atsipalaiduot, o dabar dar tas nusvyrimas zemyn isvis...
patarkit merginos, ar su manim kazkas negerai ar kas cia vyksta...
Zinau ta nebuties jausma, tikrai sakydavau, kad net pikciausiam priesui nelinkeciau tokios busenos. Na ka nu nesugule, ir visa laime, kad ten kazkur toli gyvena, taciau cia jau gaunasi toks dvasiskas nuejimas, toks, kad moters savigarba susisvyruoja, as puikiai suprantu apie ka kalbate, mano patarimas tai rupintis savimi daugiau, myleti save labiau. O siaip ar taip viskas visada praeina ir sis trugdis jusu gyvenime praeis:)
O aš dabar kažkokioj kryžkelėj...... Prieš pusę metų vyras nuvyko į klasės susitikimą, susitiko pirmą meilę ir .....įsimylėjo. Žinojau, kad jinai jam labai patiko jaunystėj, bet jie nedraugavo. Ji gyvena Amerikoj, didelis atstumas, nebendravo. O va kai susitikime pamatė, visi jausmai sukilo, atrodo ugnikalnis išsiveržė. Jau, kai grįžo iš susitikimo pajaučiau, kad kažkas negerai, ne taip. Vis sapalioja apie Ameriką, tipo gal pabandyti, gal pavyks užsidirbti ir t.t Dvi savaites vaikščiojo kaip nesavas, atrodo juokiasi per sukąstus dantis, jokių emocijų, nebematė manęs. Supratau - šakės. Patikėkit moterėlės, ėmiau net darbe išeigines, kad galėčiau bent kiek išsipergyventi, nes dirbti tokios būsenos nebegalėjau. Siela žviegė iš skausmo, kažkoks nebūties jausmas, atrodo nu nieko baisaus neįvyko, nu įsimylėjo, gi nesugulė, paskui išvyko, gi toli, nesusitiks. Supratau, kad nebesu ta vienintelė ir rožiniai akiniai greit apsitraukė juoda plėvele. Negalėjau niekaip pradėti pokalbio, į pokalbį pasiėmiau gero vyno butelį, paskui antrą........, bet pokalbis įvyko. Manau ir jam tas vynas padėjo. Santykius sprendėm ir jausmus narpliojom visą vasarą. Viena blogybė, kad vyrams sunku kalbėtis apie jausmus, bet kažkaip kalbėjom. Tik dabar supratau, kaip jaučiasi moterys, dievaži, priešui to nepalinkėčiau. Ir dabar esu tokios būsenos, kad atrodo jog tūkstantis jausmų viename kamuolyje gerklėj stovi ir niekaip neišeina išvemti, vis tampo ir tampo. Iki šiol niekaip nesuprantu, kaip galima įsimylėti kitą moterį, kai nuolat sakai, kad myli. Nežinau, man tai prasilenkia su logika, o gal pas vyrus kitaip? Nežinau ar jam praėjo. Atrodo lyg ir nuoširdžiai gailisi, labai pasikeitė į gerą pusę, bet mintis, kad galbūt jis vis tiek apie ją galvoja, neduoda man ramybės. Labai pasikeičiau, atrodo suaugau per dieną ir supratau, kad niekada jau taip nebebus. Ar įmanoma išeiti iš šios būsenos?
