Blynai: mieliniai, miltiniai...

Čirviniai blynai

250g miltu
1valg saukstas cukraus
1-1,5arb.s.kepimo milteliu
0,5arb.s.druskos
2kiausiniai
30g istirpinto sviesto
apie 0,4 litro pieno
Miltus,cukru,kepim miltel ir druska ismaisyt.kitam inde isplakti piena,istirpinta sviesta ir kiausin,po biski pilti miltu misini ir viska gerai ismaisyti.gali idet vanilinio jei patinka.

Labai ačiū Sonatinai už šiuos receptus
Asmeniškai išbandžiau kelis. Labai visiems patiko varškinis tinginys, kelis vakarus iš eilės reikėjo kepti pūrius blynelius. Kepiau juos visai be riebalų tefloninėj keptuvėj ant labai mažos ugnies. Super gavosi, tokie minštučiai, sausi. Mažius ėmė į rankytes ir sakė "skaniu". Skanūs ir šalti!!! Būsiu nuolatinė lankytoja
Manau tas receptas tiks ir čirviniams blynams.

Pabandykit tokį įdarą lietiniams. Kai pirmą kartą išgirdau, tai šiek tiek keistas pasirodė, bet dabar ir aš ir mano šeimyna labai mėgsta lietinius su šiuo įdaru.

Puse vidutinio pekino kopūsto,
poras,
viena paprika,
3 medžiotojų dešrelės.


Viską supjaustot (poro tik baltąją dalį) ir kepinat iš pradžių dešreles, tada papriką ir porą, ir pabaigoje pekino kopūstą įdedate ir dangčiu uždengiate kad šiek tiek pasitroškintu, vėliau atidengiat, kad skystis išgaruotų. Įdedate vegetos ir įdarą įvyniojate į blynus.

Valgote su grietine arba pasidarote padažiuką iš grietinės, majonezo ir kečupo.

Gal kažkas tokio ir buvo (neprskaičiau visos temos ), bet vat koki receptą radau:

Lietinių įdarui reikės: 3 šaukštų medaus, 50 g razinų, 2 šaukštų kapotų migdolų ar kitų riešutų, šaukšto sviesto. Sumaišyti medų su razinomis bei riešutais ir šiuo mišiniu plonai aptepti lietinius, juos sulankstyti vokeliu ir sudėlioti kepimo popieriumi išklotoje skardelėje. Uždėti kelis gabalėlius sviesto ir skardelę su lietiniais įkišti dešimčiai minučių į karštą orkaitę.

Labukas,
Vakar ryte isbandziau si recepta... tai stai kokie mano pastebejimai
As nedeciau sodos, nes ir taip reikia deti kepimo milteliu ... O ji suteikia nemalonaus kvapo...
Ir man idomu kiek reiktu deti kiausiniu, kad atskirai isplakus baltymus nereiktu jokiu kepimo milteliu ir/ar sodos?
Siaip iskilo ir iskepe blynukai nesuglebo, tik pasikartosiu, sodos kvapas

yra Sonatinos atskira tema, ir labai daug SM dalyvių jau išbandė daugumą siulomų jos receptų - ir jokių pastebėjimų, viskas puikiai gaunasi. Kaip ji pati rašė, kai yra naudojamas kefyras (grietinė ir t.t.) geriau kai naudojama ir soda ir kepimo milteliai

O tu turbūt naudojai „negerus“ kepimo miltelius (tipo "Alvo" - tada taip ir bus)...

aš pati jau 5 kartus kepiau pagal šį receptą, ir jokio skonio sodos nesijaučia (daugiau kepčiau, tik nelabai mėgstu blynus iš kefyro)

Aciu uz atsakyma Kepimo miltelius naudojaus Dr. Otker ar kaip jie ten vadinas... pabreziu kad as apie soda kalbejau, kad kam ji ten reikalinga... o temos tam ir yra atidarytos, kad parasyti savo receptus ir nuomones.... ir jeigu turejau pastebejimu, todel ir issakiau Aciu!

Prašom


Kadangi rašiau, kad beveik daugumai blynai tikrai pavyko ir niekam nesijautė to skonio, tai siūlau pabandyti iškept dar kartą ir tada parašyti savo nuomonę, nes jei nenori pripažinti, kad kažką ne taip padarei Kaip ir rašei, kiekvienas turi teisę išsakyti savo nuomonę – mano – pati kepei (maišiai ir t.t.) su klaidą

o rašosi: "Dr.Oetker"

man jie pavyko, isipute, nesuglebo, palaikiau tesla kaip ir rase autore... viskas man gavos, tik nepatiko sodos kvapas, todel ir uzklausiau ar imanoma juos tokius ispekti idejus isplaktus kiausinio baltymus ir kiek tu kiausiniu reiktu? Stai koks mano pirminis klausimas buvo... ir ar neuztektu tik kepimo milteliu... ai zodziu pasaka be galo...

Internete radau V. Sako straipsnį apie blynus, o labiausiai susidomėjimą sukėlė Kretingos grafų Tiškevičių blyneliai, kuriuos labai mėgo rūmų damos

Kretingos grafų Tiškevičių blyneliai
Mėgstančios šeimininkauti ir namiškius, ir svečius galėtų nustebinti fantastiško grožio ir gardumo blyneliais. Receptas užrašytas 1882 metais Kretingos grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių rūmuose. Šiuos blynelius kepti pradėjo grafų virėjas žemaitis Aleksandras Jonuškis iš Kretingos, arba, kaip jį maloniai vadino grafai – Olis. Grafienė Sofija ir jos dukros Elena Klotilda, Sofija ir Marija tuos blynelius galėdavo valgyti beveik kiekvieną dieną ir jie joms neatsibosdavę, o apie svečius tai ir kalbėti nereikia.

Daug kas mėgino sužinoti šių blynelių receptą. Olis, suprantama, blynelių gamybos būdą papasakodavo, bet, kaip ir kiekvienas geras kulinaras, kai ką nutylėdavo ir tik vienam, t. y. mano proseneliui bajorui P. Sakavičiui-Sakui, rinkusiam Lietuvos didikų ir bajorų valgių receptus, leido užrašyti visas šias paslaptis.

Dabar, kai Lietuvoje vyksta kulinarinis chaosas ir kičas, prasto „greitmaisčio“ (picų, „makdonaldų“ valgyklų) aršus brovimasis į lietuvių skrandžius ir kišenes, pats laikas atskleisti Lietuvos senovės kulinarų paslaptis ir parodyti pasauliui kas yra kas.

Kad blyneliai gautųsi tokie, kokie būdavo patiekiami Kretingos grafams Tiškevičiams, ruošiant lietinių blendinį, pirmiausiai reikia kvietinius miltus išsijoti ir plikyti karštu pienu arba karštu skysčiu (ne miltai pilami į skystį, bet skystis į miltus) bei nepamiršti į blendinį šliūkštelti šlakelį ratafijos. Kas tai per dalykas dabar neaiškinsiu, nes tam reikalingas atskiras straipsnis, bet Jūs vietoje ratafijos sėkmingai galite naudoti bet kokį uogų arba vaisių likerį. Suprantama, geram blendiniui reikia druskytės kruopelės, na, o dedant kiaušinius, būtinai trynius ištrinti su cukrumi iki baltumo, baltymus suplakti iki kietumo ir vėliausiai įmaišyti į blendinį...

Kodėl grafienei ir grafaitėmis Olio blyneliai neatsibosdavę, vėl tik jis vienas apie tai žinojo: vietoje vandens pildavo apelsinų, kriaušių, obuolių, aviečių, braškių, žemuogių, baltųjų serbentų sulčių, beržų arba klevų sulos, kitą kartą ir saldžios giros arba įtarkuodavo apelsinų ar citrinų cedros (tik geltonos odelės).

Taip gaminant, lietiniai išeina plonyčiai, mezginiuoti su skylutėmis. Olis šiuos lietinus iš abiejų pusių paskrudindavo lydytame svieste, paskui sulenkdavo keturlinkai, kad gautųsi trikampiai, tačiau į juos nedėdavo jokio įdaro, kaip nuo seno Lietuvoje būdavo priimta. Į keptuvę įdėdavo truputėlį lydyto sviesto, įpildavo to skysčio, kurį naudodavo blendiniui gaminti, sudėdavo blynelius ir dar gerai juos pakaitindavo, kad net suputotų. Tokius karštus, mezginiuotus ir putotus patiekdavo stalan.

Prie šių blynelių būdavo duodama mėtų su pavasariniu (pirmuoju) sodų medumi. Ne ne ne, jokiu būdu ne šiltnaminių mėtų, kačių mėgiamų melisų, o tiktai tikrų tikriausių paežeriais, pakūdriais, paraviais augusių Žemaitijos laukinių mėtų. Kai būdavo pradedama pilstyti ši pasakiškai gaivi ir aromatinga arbata, kurios spalva primindavo brangųjį smaragdą, mėtomis pakvipdavo visos Kretingos rūmų menės. Ir nors grafienė dažniausiai mėgdavo su savo mergaitėmis ir svečiais Olio keptais blyneliais mėgautis garsiojoje oranžerijoje, visokiausių egzotinių augalų apsuptyje, žemaitiškų mėtų aromatas, lyg senovės karžygys įsiverždavo į lepius, salsvus egzotinius aromatus, juos dar labiau sujaudindamas ir paryškindamas...

O čia galite paskaityti visą straipsnį

Ui skaičiau ir taip smagiai pasinėriau į tą grafaičių gyvenimą. O labiausiai sušildė tas pasakojimas apie mėtų arbatą . Rodos ne darbe sėdėčiau, o ten užu stalo, su karštu puodeliu arbatos ir dar garuojančiais blyneliais ant stalo. Net nesinori gryžt į realybę .

Vietoje bulvių tarkių paimk morkų. Gali daryti su prieskoniais ir padažu- bus kaip pagrindinis, o gali ir su razinomis saldžius gaminti- labai skanu. Saldžius gardu jogurtu užpylus valgyti.

Gali blynus daryti iš likusios košės (avižų, manų)- tik įkulk kiaušinį, truputį pieno įpilk, kad konsistencija blyninė būtų, ir kepk.

Tiesa, šių nebandžiau, bet jei įdomu- išmėgink. Vadinasi "Gustavo svogūniniai blynai"
Reikės:
3 kiaušiniai,
3 dideli svogūnai (supjaustyti smulkiais kubeliais),
3 šaukštai majonezo,
miltų, kad tešla būtų nelabai tiršta,
druskos, krapų.

Iš visko užmaišyti tešlą ir kepti blynus. Turėtų būti skanu majonezo-pomidorų tyrės padažu. (Čia ne Gustavas padažą siūlė, o man taip atrodo. )