Aš rašau knygą viršsvorį turinčių žmonių šeimos nariams, rašau is savo patirties ir perspektyvos, bet man įdomu ar mano patirtis sutampa su kitų žmonių. Jeigu jūs turit viršsvorio, kaip jūs norėtumėt, kad jūsų šeimos nariai jums padėtų - ką sakytų, ką darytų, kaip su jumis elgtųsi? O gal atvirkščiai - turit pavyzdžių ko niekada nesakyti viršsvorį turinčiam artimajam ir kaip nesielgti? Man aktualiausia santykiai tarp sutuoktinių, bet ir apie kitus šeimos narius rašysiu. Kokia jūsų patirtis? Ką jūs norėtumėt, kad jūsų artimieji suprastų?
Tai va išvada: negirkit nusipenėjusių žmonių, kad jie gražūs, nes visuomenė po to užjuoks, kai iš po tėvų sparnelio išeis Ta mergina dar niekada jokio vaikino neturėjo, beje
Man lengviausia būtų, jei antra pusė prisidėtų ir kartu valgytų sveikus patiekalus, eitų sportuoti, tačiau nesielgtų dirbtinai - negirtų, kad sukūdau, jei taip nėra, o motyvuotų ir skatintų. Sunku, kai nori maitintis sveikai, o antra pusė išėjus pavalgyti restorane užsisako ką nors labai skanaus ar nesveiko - picą, šonkauliukus ar kokį burgerį...
Sveikos paneles, aš tai sakyciau reikia vengti bet kokių komentarų dėl išvaizdos (svorio ypatingai), tie žmonės nėra durni -jie turi veidrodi namuose, tad prieš akis jie mato tai ka matot jus ir tai nėra malonu. Vietoj to reiktų paklausti kas tą žmogų neramina, ar jis gerai jaučiasi (žinoma per aplinkui), nes dažniausiai visi tie svorio sutrikimai yra dvasinės bėdos, nuo jų ir reiktų pradėti...
Jei zmogus is tirkuju bando prizisiureti mityba, tuomet aplinkiniai galetu padeti pastebedami ir atkreipdami demesi, kai yra nuokrypiai nuo plano.
Kai mano apkunus draugai lenda i saldytuva, as jiems vis primenu, kad jie jau N metu zada susitvarkyt mityba. Kartais tai padeda, kartais - ne. Jei turetu papildomai valios is aplinkiniu, kurie neignoruoja problemu, butu paprasciau.