vaje, kokios jus nuobodzio,s vel santykiu aiskinimaisi
kaip Kaledom jau ruosiates? pas mus jau zailiuskai tasirado prekyboje
puolama kokių 6-8 narių, Ubuntu pamažu leidžiasi iki jų lygio (kas ir vyksta, jei pastoviai atsimušinėji į kiekvieną eilutę)... ne ji pirma pradėjo būdvardžiais vadintis. ne ji tuos būdvardžius išlaiko.
Ubuntu paslėptas sarkazmą šnarplioji, o visų kitų narių būdvardžius sistemingai praleidi ir vadini tai begaliniu "atvirumu".
man rodos, bet kokia frazė, kad ir "aborto liekana", ar "p$$$$sk na.hui." - kas bepasipiltų , būtų (Moontės) įvardijama kaip atvirumas ir nuoširdumas.
stebiuos vis dar.
kodėl, tuomet, mokykloj vaikai tramdomi už savo žodžius ir jų tiesioginiai agresyvūs žodžiai (debilitikas, klounas, nedašutėlis, idiotas, cirkininkas, lunatikas) neįvardijamos kaip tiesmukas atvirumas - nes juk taip tikrai galėtume interpretuoti?
o vat suaugusioms moterims galima dergtis už ekrano - nes čia kitas levelis, ar ne?
kodėl tu, Moonte, nevadini oponentės mano aukščiau išvardintais vardais, jei tau priimtinas Cambalos, ZKB, ir kitų stilius?
Cambala, į visus klausimus, aš atsakau, ypač apie paketus. neskaitai, nes tau įdomu tik ad hominem stilius. bet manęs į ad hominem lygį neužtempsi. dar tiek nesugebu.
Given, tu per jautrei reaguoji. Kiekvienas diskutuoja kaip moka ir viskas yra gerai, ir keiksmazodziai gerai ir viskas gerai, Airijoje gyvendama suzinojau, kad yra toks sutrikimas, kai zmogus negali isreiksti minciu be keiksmazodziu. Cia forumas, ne realus gyvenimas, niekas nevercia skaityti ir girdeti tu keiksmazodziu, tuos postus galima paprasciausiai praleisti Siaip jokio skirtumo poveikyje ar zmogus savo bogas mintis isreiskia su keiksmazodziais ar be ju nes pati mintis zmogui pirmiausia kenkia. O as turiu savu tikslu diskutuoti taip kaip diskutuoju, kaip ir kitos tiketinai turi.. Juk niekas nei vienos nevercia nieko nei skaityt, nei rasyt O man cialabai geras praktikos laukas, manksta.
Kaip Oso sake medituoti reikia Niujorko centre, taip pat ir bendrauti reikia ismokti su viskokiais zmonem ir islaikyti ramybe, juk labai lengva bendraut su gerasi maloniais zmonem, kurie nieko tau nesako i akis, tik anoniminam forume, nu dar kokiam fb galima sulaukti atviresnes zmoniu reakcijos . jei paskaicius kyla blogos emocijos, mintys, juoduliai , kaip sakei, nereiktu tada skaityti, arba reikia treniruotis, kaip nepriimti visko asmeniskai ir t.t.
man asmensikai netrukdo, taip kaip jos raso, trukdytu, pergyveniau ar dar kas kiltu cia neskaityciau ir nerasyciau...
Juk suprasti reikia viena, mes neesam cia tirki, kiekvienas kita piesiam taip kaip norim, taigi is esmes diskutuojam su savim...
ir tai kaip vyksta bendravimas cia labai gerai atspindi lietuviu bendravimo kultura ir jokie moralai nepades kalbeti taip pat galima tu zmoniu kalba, nes daznai kitaip jei nesupranta galima ir kitaip visaip galima, galima juos valdyti, va ir idomus uzsiemimas - zaidimas - praktika siek tiek karminiu dalyku ir t.t. visko neisvardinsiu...bet visi cia laisva valia ir mato kas ka nori matyti ir veikia kas ka nori veikti...
Manau Monteverte is dalies supras apie ka as
Tai kad dar nė protėvių pagerbimo šventė neatėjo. Aš tai neskubu taip gyventi, dar iki žiemos saulėgrįžos toli
apie velines tai idomiu turejau pamastymu, helloweenas aisku jau iskreipta svente. bet panasus papraociai vyko visoje Europoje tuo metu net ir Indijoje siuo metu vyksta divali - sviesos svente. Ir visur panasu tiek Airijoej seniau tiek Lietuvoje buvo kuriami lauzai, ugnis, sviesa. sako proteviu dvasiom ugnis padeda tom dienom...
Is esmes, tai ka tu cia sneki yra gandai, nuotrupos, paviene informacija, nulis irodymu. Tai negavau, ko norejau, bet tiek to. Man tikrai idomu apie migrena buvo, jei dar nors karta pasikartos, susirasiu pati, turi itakos pieno produktai, ar neturi.
Taigi galima pameginti ir viskas, nereiks cia tu filosofiju, juk ne taip sunku atsisakyti kuriam laikui kazkokiu produktu, kai sveikata spaudzia
Migrena sudetingesne liga, ne tik itakojama mitybos. Aisku jei nera stipri ir migrena vadinamas tik galvos skausmas, tai zinoma ir mityba gali padeti, bet vis tiek turetu buti apjungta ir su judejimu, manksta, kvepavimu, galva skauda daznai kai paprasciausiai truksta deguones smegenim..
Nei viena sunki liga nera tik del mitybos ir ne tik su mityba isgydoma, nors bendram organizmo atsparumui ir pagalbai mityba labai svarbu.
Bet dar svarbiau deguonis, deguonis neuralizuoja beveik visas ligas, jei jo pakankamai yra organizme. Dar pirtis labai gerai, pirtis atstato bioaukus keliom dienom.
Taigi nera budu lengvu ir paprastu gyventi sviekai, viskas itakoja mus mintys, oras, vanduo , maistas, net tas pats maistas gali ir kenkti ir padeti...
Nu ir siek tiek pralinksmekit
Taigi galima pameginti ir viskas, nereiks cia tu filosofiju, juk ne taip sunku atsisakyti kuriam laikui kazkokiu produktu, kai sveikata spaudzia
Man buvo viena karta gyvenime, tad atsisakius pieno nieko nesuzinosiu, nes iki kito priepuolio dar gali tekti laukti 2 desimtis metu.
Ir as neprasiau gydymo, as norejau suzinoti kuo remiantis sakote, jog pienas sukelia migrena. Vietoj atsakymo sulaukiau istorijos apie kazkokia pavaduotoja.
UBUNTU, in your face
Kopūstėlio Grinčo istorija – KIEK KAINUOJA GYVYBĖ?
Grinčas išvydo šį pasaulį praėjusių metų gruodį, pirmąją Kalėdų dieną. Jo mamą ir tėtį, kartu su keliomis mopsėmis, „urmu“ ištraukėme iš vienos vietinės daugyklos Kauno rajone. Kadangi kalytės nėštumas jau ritosi į antrąją pusę, nusprendėme leisti mažyliams gimti. Gimdymas prasidėjo anksčiau, jį teko priimti patiems, o tada laukė beveik du be proto sunkūs mėnesiai – mama pati maitino labai prastai, mažylių neprižiūrėjo, nes pati dar buvo vaikas (daugintojai ją sukergė per pirmąją rują). Naujagimiai buvo labai silpni, labai nesavarankiški ir dar pilni kirminų. Bemiegės naktys, nuolatiniai maitinimai, klizmos, kirminų „kuokštų“ traukimas iš vos kelis šimtus gramų sveriančių mažylių, kuriems turėjome atstoti „mamą“, taigi, pilvukų masažavimai, kakučių tvarkymai... Jau po mėnesio jautėmės visiškam „kosmose“, nes mažylių negalėjome palikti vienų be priežiūros nė sekundei. Mes tapome nuolatinėmis auklėmis. 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. O tada prasidėjo ligos. Mažyliai pasigavo infekciją, kapstėsi sunkiai. Ypač – Grinčas. Po rentgeno jam diagnozuota patologiškai siaura trachėja. Nemeluosime, kad kelis kartus jo būklė buvo ypač kritinė – jis išliesėjo, nuolat duso, tiesiog gulėjo guolyje ir stengėsi pernelyg nejudėti, nes kiekvienas krustelėjimas sukeldavo siaubingus kosulio priepuolius. Kai šuneliui vos 2 mėnesiai, gydymo opcijų nebuvo daug. Darėme viską, kas įmanoma ir, atrodė, kad mums pavyko.
Taip, dusuliai liko, bet Grinčas priaugo svorio, vėl tapo judrus, kaip vijurkas. Kai šunelio trachėja siaura, daugiau tikėtis ir negalėjome. Grinčas rado globą ir džiaugėmės, kad jis GYVAS ir LAIMINGAS. Deja, globėjų vizitai į klinikas tęsėsi – iš pradžių viskas buvo suverčiama siaurai trachėjai, po to – aplinkos pasikeitimui, stresui, kol galiausiai pakartojus rentgeną išaiškėjo tikroji priežastis. Grinčo plaučiuose buvo didžiulis pūlių abscesas. Vadinasi, kai Grinčas buvo gydomas antibiotikais, organizmas sureagavo netipiškai – išoriškai infekcija atrodė pašalinta, o visi pūliai susikaupė į kapsulę plaučiuose. Dėl tos sankaupos Grinčas vis labiau duso... Turėjome priimti sunkų sprendimą – bandyti arba nebandyti. Bandymas reiškė sudėtingą operaciją, kurios metu šalinama pūlių kapsulė su dalimi pažeistų plaučių. Grinčas buvo dar visai mažylis, operacija – sudėtinga. Nusprendėme bandyti. Lengviau atsikvėpėm, kai Grinčas pabudo po operacijos. Tiesa, kaip sakė chirurgė, vienu metu jis jau buvo nusprendęs „išeiti“. Po operacijos Grinčo būklė ženkliai pagerėjo, bet pjūvio vietose pradėjo kauptis skysčiai, organizmas atmetinėjo siūles. Tada užpuolė demodeksas... O galiausiai siūlų likučius teko šalinti su narkoze (kopūsto lapų kompresai menkai tepadėjo) ir drauge Grinčas buvo iškastruotas (kastraciją paskubinome, nes taupėme narkozes ir Grinčas buvo kriptorchas – viena sėklidė buvo saugiai ir šiltai „įsitaisiusi“ pilve, tai – vėl papildoma rizika). Tikriausiai jau pametėte skaičių, kiek visokių negandų teko iškentėti Grinčui, sakyti, kad jis yra kovotojas – būtų banalu ir nuvalkiota. Jis tiesiog nepaprastas mažylis, kuris labai labai norėjo gyventi. <3
Už Grinčo operacijas, reabilitaciją, vaistus, daugybinius vizitus į kliniką turime didžiulę skolą. Net 600 eurų. Žinome, kad ši suma be proto didelė... Bet negalėjome elgtis kitaip. Negalėjome su juo atsisveikinti, neišbandę visko, kas įmanoma. Ir Grinčui pavyko. Mums pavyko. Patikėkite, jeigu pažinotumėte Grinčą, nė sekundės nesudvejotumėt ir jūs Labai prašome padėti mums padengti šią skolą, kuri šiuo metu mums yra didžiulė našta... Tik kartu mes galime daugiau!
VšĮ „Dogspotas“
Paramos gavėjo kodas: 303167452
Bankas: „Swedbank“
Banko sąsk.: LT68 7300 0101 3720 8824
Paskirtis: Kopūstėliui Grinčui
Gerus darbus turi galimybę daryti ir draugai užsienyje
Nuoroda pavedimams per PayPal:
https://www.paypal.com/cgi-bin/webscr…