QUOTE(vilnera @ 2017 10 21, 11:23)
Suprantu, apie ką jūs.
Bet- ar lygint save su daiktu, kuris tik dėvisi ir jo vertė laikui bėgant mažėja, ar su kažkuo, ko vertė nemažėja - asmeninio pasirinkimo reikalas.
Kažkur skaičiau mintį - pacituosiu kiek pamenu ,,daugelis laikosi nuomonės, kad vaikas yra nekalta, gera būtybė. Bet gal kaip tik atvirkščiai - gal vaikas-kaip reta egoistiškas, galvoja tik apie save, jo poreikiai jam pirmoje vietoje, jis niekuo nesidalina, jei ko negauna, rėkia, isterikuoja, jis pats sau dėl savęs ir viskas, kas šalia, pajungta jam.. Tuo tarpu bėgant laikui jis auga, gerėja, dvasingėja, tobulėja, įgauna empatijos, kantrybės - viskas per patyrimą..'' T.Y. tyrumas ne pradiniame taške, o gyvenimo eigoje.
As manau, kad tuscias popieriaus lapas, nauji namai yra kazkoks tyrumo pavyzdys.
Taip juos gal nera nieko vertingo, bet jie turi visas galimybes.
Lape gali buti parasomos protings ir naudingos mintys (ne rietenos kaip SM), namus galima apstatyti sulurti jaukuma.
Aisku i lapa galima pripeckioti, o namus nugyventi paversti griuvesiais ir dvokencia landyne.
Na gerai, galima paversti eiliniu bustu, kuriame noresis buti tik is bedos.
Paimkite sia tema, kai ja sukure ji buvo "tyra" su galimybemis, o dabar ji jau tokia kokia yra, supilta pakankamai meslo ir daugelis masto, gal jau cia negrizti.
Saves gailejimas? O gal paimam priesingybe- atbukimas, bet kas gerai.
