QUOTE(IDOMUCIA @ 2017 10 21, 11:51)
Pabandysiu pakeisti tema.
Sakysim sugrizo sovietmetis, kur labai ribotai galejom spresti problemas, daugiau buvom priklausomi nuo situaciju.
Tai va situacija del pirmumo.
Zinojau, kad vakar ismes deficito - sofas.
Bet pramiegojau, ar dar kazkas ivyko ir negalejau i eile atsisttoti anksti ryte. Nuejau veliau.
Gavau, bet buvo likus viena, kiek aplaupytu gobelenu.
Paemiauu as ja, nes geriau neii nieko, bet guliu ir nera laimes, nes aplaupyta.
Mintis.
Na koks skirtumas del ko save grauzt?
Del too kad gyveeni SSSR, ar del to kad pramiegojai, ar del to, kad sofkute aplaupyta?
Jus siulot nekreipti i nieka demesio. Mieegot belia kurr kur minksta ir aplamai viska palaidot. Tik gulet kur minksta esti kur skanu, naa kaip gyvuliai.
Aisku, tema turi buti - nenoriu gyventi. Priezastis - pasaulis nevertas jame gyventi.
Na o jei vietoj tos naujos masinės gamybos sofkutės gauni antikvarinę? Kurios vertė tame, kad ji išbandyta laiko, žavi savo įbrėžimais ir kiekvienas įbrėžimas-tai istorija. Nesvarbu, kad joje nedalyvavau.
Suprantu, apie ką jūs.
Bet- ar lygint save su daiktu, kuris tik dėvisi ir jo vertė laikui bėgant mažėja, ar su kažkuo, ko vertė nemažėja - asmeninio pasirinkimo reikalas.
Kažkur skaičiau mintį - pacituosiu kiek pamenu ,,daugelis laikosi nuomonės, kad vaikas yra nekalta, gera būtybė. Bet gal kaip tik atvirkščiai - gal vaikas-kaip reta egoistiškas, galvoja tik apie save, jo poreikiai jam pirmoje vietoje, jis niekuo nesidalina, jei ko negauna, rėkia, isterikuoja, jis pats sau dėl savęs ir viskas, kas šalia, pajungta jam.. Tuo tarpu bėgant laikui jis auga, gerėja, dvasingėja, tobulėja, įgauna empatijos, kantrybės - viskas per patyrimą..'' T.Y. tyrumas ne pradiniame taške, o gyvenimo eigoje.
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2017 10 21, 12:15)
Aciu, labai patiko.
Panasiai vertinu.
Ačiū, Moonte. Kad esat